Nuo vasaros pradžios iki lapkričio Lietuvoje saulė pradeda leistis daugiau nei penkiomis valandomis anksčiau. Keliai, kuriais vasarą važiuodavome šviesiu metu, vakare dabar jau būna paskendę tamsoje. Lenktynininkas Benediktas Vanagas perspėja, kad dėl šio sezoninio pokyčio kasdienės kelionės gali tapti gerokai pavojingesnės.
Penkioliktajam Dakarui besiruošiantis „Gurtam GAZOO Racing Baltics“ lenktynininkas ragina pasikeitus matomumo sąlygoms iš naujo įvertinti savo elgesį kelyje – tai svarbu ir vairuotojams, ir pėstiesiems.
Įprastas vakaras dabar vyksta tamsoje
Birželio pabaigoje Vilniuje saulė leidžiasi maždaug 22 valandą, o lapkričio pradžioje – apie 16.38 val. Taigi saulė nusileidžia daugiau nei penkiomis valandomis anksčiau, o šviesusis paros laikas sutrumpėja beveik aštuoniomis valandomis.
B. Vanagas atkreipia dėmesį, kad vasarą po darbo žmonės dar galėdavo kelias valandas leisti dienos šviesoje, tačiau dabar penktą ar šeštą vakaro jie jau vairuoja, vaikšto ir sportuoja tamsoje. Nors keliai ir automobiliai nepasikeitė, matomumo sąlygos tapo visiškai kitokios, o žmonių įpročiai dažnai lieka tie patys.
Lenktynininko teigimu, ta pati aplinka gali sudaryti klaidingą saugumo įspūdį. Pėsčiasis gali rinktis visą vasarą naudotą maršrutą, tačiau vairuotojas jį tamsiuoju metu mato kur kas vėliau ir kitokiomis sąlygomis.
Važiuojant 90 km/val. 50 metrų praeina akimirksniu
Dieną pėsčiąjį palankiomis sąlygomis galima pastebėti iš kelių šimtų metrų. Tamsiu metu matymo atstumas gerokai sutrumpėja.
Suomijos kelių eismo saugos organizacijos „Liikenneturva“ duomenimis, automobilio artimosiomis šviesomis tamsiai apsirengusį pėsčiąjį be atšvaito galima pastebėti maždaug už 50 metrų.
B. Vanagas skaičiuoja, kad 90 km/val. greičiu važiuojantis automobilis per sekundę nuvažiuoja 25 metrus. Todėl 50 metrų reiškia vos maždaug dvi sekundes iki pėsčiojo. Per tokį laiką vairuotojas turi jį pamatyti, įvertinti pavojų, sureaguoti ir sustabdyti automobilį, tad pastebėjus žmogų tik tokiu atstumu saugiam stabdymui gali nebeužtekti kelio.
Riziką dar padidina lietus, šlapia kelio danga, priešpriešiais atvažiuojančių automobilių žibintai ir jų sukeliami atspindžiai. Net atidus vairuotojas tamsoje pėsčiąjį gali pamatyti per vėlai, todėl matomumas priklauso ne vien nuo vairuotojo dėmesingumo.
Atšvaitas matomą atstumą gali padidinti septynis kartus
„Liikenneturva“ nurodo, kad palankiomis sąlygomis pėsčiasis su atšvaitu gali būti pastebėtas net iš 350 metrų. Tai septynis kartus daugiau nei 50 metrų atstumas, kai žmogus atšvaito neturi.
Lenktynininkas pabrėžia, kad eismo saugumas yra visų dalyvių atsakomybė. Vairuotojas turi būti atidus, pasirinkti saugų greitį ir stengtis išvengti susidūrimo, tačiau pėsčiasis taip pat privalo pasirūpinti, kad jį būtų galima laiku pastebėti. Po nelaimės ginčai dėl kaltės nebegali sugrąžinti sveikatos ar gyvybės.
Vien turėti atšvaitą nepakanka – jį reikia tinkamai pritvirtinti, kad artėjantis vairuotojas jį matytų iš skirtingų krypčių.
Atšvaitas, paliktas kišenėje ar paslėptas po striuke, neatlieka savo funkcijos. B. Vanagas rekomenduoja rinktis atšvaitus arba šviesą atspindinčius elementus, kurie būtų matomi iš priekio, nugaros ir šono. Jo teigimu, ypač tinkamas sprendimas yra atšvaitinė liemenė.
Ypatingo atsargumo reikėtų ir tamsiuoju metu bėgiojantiems žmonėms, ypač tiems, kurie klausosi muzikos per ausines. Ausinės gali trukdyti išgirsti artėjantį automobilį, o tamsi apranga ir atšvaito nebuvimas pavojų gali padaryti sunkiai pastebimą abiem eismo dalyviams. Svarbu ne tik būti matomam, bet ir išlaikyti ryšį su aplinka.
Atšvaitus verta patikrinti visai šeimai
B. Vanagas ragina įsitikinti, ar atšvaitus turi ir iš tikrųjų naudoja ne tik patys žmonės, bet ir jų artimieji – ypač vaikai, tėvai bei seneliai, kurie tamsiu metu vaikšto keliais ar gatvėmis.
Vairuotojai turi daryti viską, kad pėsčiuosius pastebėtų, tačiau pėstieji taip pat turi padėti vairuotojams juos laiku išvysti. Kartais skirtumas tarp saugaus grįžimo namo ir nelaimės gali būti tai, ar žmogus pastebimas už 50, ar už 350 metrų.
