Seimo Aplinkos apsaugos komitetui toliau nagrinėjant Miškų įstatymo pataisas, miškų savininkai ir medienos pramonė ragina lanksčiau reglamentuoti kirtimus bei nustatyti aiškią kompensavimo tvarką, jei dėl naujų ribojimų būtų patiriama nuostolių.
Aplinkosaugininkai, priešingai, pabrėžia prastėjančią miškų būklę ir ragina stiprinti jų apsaugą.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis teigia, kad papildomi veiklos ribojimai jau taikomi pusei Lietuvos miškų. Jo teigimu, įvairūs režimai ir apsaugos reikalavimai persidengia: miškams taikomos saugomų teritorijų, „Natura 2000“ bei specialiosios žemės naudojimo apsaugos nuostatos. Be to, pastaraisiais metais kirtimų norma sumažinta 10 proc.
A. Gaižutis tikisi, kad įstatyme bus įtvirtinta aiški kompensacijų už naujus apribojimus sistema. Jo vertinimu, turėtų būti atlyginamas realus savininko patirtas nuostolis, jį sąžiningai apskaičiuojant.
Medienos perdirbimo asociacijos vadovas Raimondas Imbrasas siūlo mažinti administracinę naštą ir suteikti daugiau atsakomybės miškų savininkams bei valdytojams, kai kalbama apie nedidelio poveikio kirtimus.
Asociacija siūlo leidimų sistemą sutelkti į veiklas, darančias didžiausią poveikį miškų sistemai, o leidimų atsisakyti ugdomiesiems, sanitariniams ir daliai kitų nedidelio intensyvumo kirtimų.
Taip pat siūloma išplėsti rotacinės miškininkystės taikymo kriterijus. R. Imbraso teigimu, pagrindinių kirtimų galimybė neturėtų būti siejama vien su formaliu medynų amžiumi – reikėtų vertinti ir medžių matmenis bei medienos būklę.
Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė teigia, kad rotacinė miškininkystė prisideda prie miškų būklės prastėjimo. Jos duomenimis, tokia miškininkystė leidžiama 80–85 proc. miškų: iškirsti plotai pakeičiami jaunuolynais.
Ji priminė, kad po Nacionalinio miškų susitarimo įstatymo projekte buvo numatyta trečdalį miškų paversti rezervatais arba teritorijomis, kuriose nebūtų vykdomi pagrindiniai kirtimai. L. Paškevičiūtė taip pat nurodė, kad net nacionaliniuose parkuose esama plotų, kuriuose mažiau nei pusę teritorijos sudaro miškas, o likusi dalis – jaunuolynai.
Vyriausybė siūlo rotacinės miškininkystės apimtį sumažinti iki 79 proc. visų miškų, o Aplinkosaugos koalicija ragina ją taikyti tik 67 proc. Lietuvos miškų.
L. Paškevičiūtės teigimu, saugomose teritorijose ir privačiuose miškuose rotacinės miškininkystės ilgainiui turėtų nebelikti, o už taikomus ribojimus būtų mokamos kompensacijos. Valstybiniuose miškuose tokia miškininkystė, pasak jos, neturėtų būti galima įsigaliojus pataisoms.
Aplinkosaugininkė pabrėžė, kad įstatymas pirmiausia turi sudaryti sąlygas miškus saugoti, aiškiai nustatyti, kur tai būtina, ir suteikti savininkui galimybę pasirinkti mišką išsaugoti.
Ji taip pat teigė, kad Lietuvoje daugėja plynų kirtimų. Anot L. Paškevičiūtės, tai rodo ne subjektyvus vertinimas, o duomenys ir palydovinės nuotraukos, leidžiančios matyti palaipsniui didėjančius praradimus.
Jos vertinimu, dėl dabartinės miškų apsaugos visuomenės nepasitenkinimas auga. Vietoj brandžių miškų, kuriuose žmogus jaučiasi esantis miške, vis dažniau lieka maždaug 50 centimetrų aukščio medeliai.
Aplinkos viceministras Algirdas Pieniuta BNS sakė, kad ministerija tikisi pataisas priimti dar šią Seimo sesiją. Pasak jo, ministerija jau atliko tai, ką galėjo, ir organizavo susitikimus su visais norėjusiais dalyvauti, todėl tolesnis sprendimas priklauso nuo Seimo narių.
Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad priėmus pataisas medienos pramonės sukuriama vertė galėtų sumažėti 2–3 proc., arba 35–53 mln. eurų.
Ministerija siūlo keisti kirtimų reguliavimą, gerinti miškų atkūrimą, sparčiau priskirti miškus grupėms ir sudaryti galimybę kompensuoti savininkams dėl veiklos ribojimų patiriamus nuostolius.
Taip pat siūloma koreguoti miškų grupių paskirstymą: draustinių miškus ir privačias saugomas teritorijas priskirti pirmajai, labiausiai saugomų miškų, grupei. Dėl to ateityje šios grupės plotai didėtų.
Už miestų ribų, ne mažesniu kaip vieno kilometro atstumu, esantys trečiosios, apsauginių, ir ketvirtosios, ūkinių, grupių miškai, taip pat kultūrinių draustinių ir rezervatų miškai ar jų dalys būtų priskiriami rekreacinių miškų grupei. Be to, nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalys nebebūtų priskiriamos ketvirtajai grupei.
Įgyvendinus pakeitimus, pirmosios miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų ir siektų 56,6 tūkst. hektarų.
