Kraujuojančios dantenos, nemalonus burnos kvapas ar padidėjęs dantų jautrumas daugeliui atrodo kaip menkos bėdos, su kuriomis galima susitaikyti. Į odontologą neretai kreipiamasi tik tada, kai pradeda skaudėti, o prastėjančios dantų būklės vyresniame amžiuje kartais laikomos neišvengiama senėjimo dalimi. Vis dėlto specialistai įspėja, kad tokie pokyčiai gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus, o atidėliojimas gydymą tik apsunkina.
Odontologo reikėtų ieškoti dar prieš atsirandant skausmui
Švedijos odontologijos klinikose patirties įgijusi „Vilnelės klinikų“ burnos higienistė Jovita Umaraitė atkreipia dėmesį į skirtingą Lietuvos ir Skandinavijos gyventojų požiūrį į burnos sveikatą. Jos teigimu, šiaurės šalyse žmonės pas specialistus lankosi ne tik pajutę negalavimus, bet ir siekdami jų išvengti.
Tinklalaidėje „Sveikatos virtuvė“ J. Umaraitė pasakojo, kad Lietuvoje profilaktiniai patikrinimai dar nėra tapę įpročiu: jei žmogus nejaučia skausmo, jis dažnai nemato priežasties registruotis. Skandinavijoje, anot jos, į specialistus kreipiamasi dar prieš pasireiškiant diskomfortui.
Anksti nustatyti pakitimai dažnai leidžia išvengti sudėtingesnių procedūrų. Švedijoje įprasta periodiškai daryti rentgeno nuotraukas, kurios gali parodyti pažeidimus dar tada, kai jie nematomi plika akimi ir nesukelia jokių simptomų.
Specialistė taip pat pabrėžia, kad ankstyvoje stadijoje, kai ėduonis dar apsiriboja emaliu, jį kartais galima sustabdyti negręžiant danties. Naudojant mineralų turinčią dantų pastą emalis gali vėl sukietėti, o ėduonies plitimas – sustoti.
Kraujuojančios dantenos gali įspėti apie dantų netekimo riziką
Dantenų kraujavimas dažnai ignoruojamas, tačiau jis gali būti gingivito, o kai kuriais atvejais ir gerokai rimtesnio periodontito požymis. Šios ligos gali ilgai progresuoti nesukeldamos skausmo.
J. Umaraitė aiškina, kad sergant periodontitu nyksta aplink dantį esantis kaulas, nors žmogus šio proceso nejaučia. Vienas svarbiausių įspėjamųjų ženklų yra kraujuojančios dantenos. Jei problema nesprendžiama, dantys ilgainiui gali tapti paslankūs ir iškristi.
Burnos higienistė taip pat nurodo ryšį tarp dantenų būklės ir širdies bei kraujagyslių sistemos. Uždegimo metu dantenos tampa pralaidesnės, todėl bakterijos gali patekti į kraujotaką ir pasklisti po organizmą. Dėl to negydomos burnos problemos gali paveikti ne tik šypseną, bet ir bendrą sveikatą.
Dantenoms kenkia ir žalingi įpročiai. Pasak J. Umaraitės, rūkymas susiaurina dantenų kapiliarus, todėl blogėja kraujotaka ir medžiagų apykaita. Elektroninės cigaretės taip pat gali kelti papildomą riziką, nes kai kuriuose jų skysčiuose yra cukraus.
Specialistė aiškina, kad cukrus sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Didėjant bakterijų ir apnašo kiekiui, periodontitas gali progresuoti sparčiau.
Dantų šepetėlio nepakanka: svarbios ir kitos burnos vietos
Net ir kruopščiai valant dantis šepetėliu burnos sveikata nebus tinkamai prižiūrėta, jei pamirštamas liežuvis ir tarpdančiai. Viena dažnų blogo burnos kvapo priežasčių yra ant liežuvio susikaupusios bakterijos, išskiriančios sieros junginius.
Šie junginiai gali sukelti kvapą, primenantį supuvusį kiaušinį. Todėl J. Umaraitė rekomenduoja kasdien naudoti liežuvio valiklį, kuriuo nuo paviršiaus pašalinamos apnašos ir bakterijos.
Dar viena dažna klaida – nepakankamas dėmesys tarpdančiams. Įprastu šepetėliu juos išvalyti sudėtinga, todėl ten gali kauptis bakterinis apnašas ir vystytis ėduonis.
Specialistė pabrėžia, kad maisto likučiai ir bakterinis apnašas nėra tas pats. Apnaše esančios bakterijos išskiria lipnias medžiagas, padedančias jam prikibti prie danties, todėl jį pašalinti galima tik mechaniškai. Vien dantų siūlo neretai nepakanka – taip pat reikėtų rinktis tinkamo dydžio tarpdančių šepetėlius.
Norintiems baltesnės šypsenos J. Umaraitė pataria atsargiai naudoti balinančias pastas. Jos emalio tiesiogiai nebalina: veikia kaip abrazyvas, pašalinantis paviršines dėmes, tačiau kartu galintis prisidėti prie emalio dėvėjimosi.
Saugiausio ir pastebimo rezultato, anot specialistės, reikėtų siekti pasikonsultavus dėl tinkamo balinimo būdo, o ne eksperimentuojant namuose.
Dantis galima išsaugoti ir sulaukus vyresnio amžiaus
Įsitikinimas, kad dantų netekimas senatvėje yra natūralus ir neišvengiamas, nėra pagrįstas. J. Umaraitė teigia, kad net ir sulaukus garbaus amžiaus galima turėti sveikus dantis, jei jų priežiūra yra nuosekli.
Jos teigimu, švarūs dantys negenda, nors laikui bėgant riziką gali didinti pasikeitusi motorika ar vartojami vaistai. Todėl konsultacija su specialistu dar prieš atsirandant skausmui yra svarbi investicija į sveikatą.
Vieno atsakymo, kaip dažnai reikėtų lankytis pas specialistą, nėra. Vizitų poreikis priklauso nuo burnos higienos įpročių, genetikos ir seilių savybių. Įprastai profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti kas 6–12 mėnesių, o žmonėms, kuriems dažniau kaupiasi dantų akmenys, – kas 4–6 mėnesius.
