Pasibaigus daržovių derliui, verta iškart galvoti apie kitų metų sezoną. Vienas svarbiausių rudens darbų – paruošti dirvą: pašalinti stambias piktžoles, surinkti sausus lapus bei augalų liekanas ir papildyti dirvožemį organinėmis medžiagomis. Tinkamai sutvarkytas daržas gali būti derlingesnis, o jame mažiau plisti piktžolės, ligos ir kenkėjai.
Pirmiausia būtina pašalinti visas po derliaus likusias augalų dalis. Jei šis darbas atidedamas, liekanos pradeda pūti, o jose gali subręsti patogenai, vėliau užkrečiantys dirvą. Sergėjusių augalų nereikėtų dėti į kompostą – tokias liekanas geriausia sudeginti.
Kaip rudenį pasirūpinti dirvožemiu?
Sutvarkytą plotą rekomenduojama perkasti. Taip sunaikinama dalis piktžolių ir jų sėklų. Kasant rudenį grumstų smulkinti nereikia: per žiemą juos suardys vanduo ir sniegas, todėl pagerės dirvos hidroskopiškumas. Nedideliuose sklypuose kasant patartina išrinkti ir atspariausių piktžolių šaknis.
Ypač sunku išnaikinti dirvinius sukučius ir asiūklius. Jų šaknys siekia gilius dirvos sluoksnius, todėl net herbicidai ne visada būna veiksmingi. Palikus šias piktžoles, kitąmet jos gali suvešėti keliskart gausiau. Asiūkliai ypač sparčiai plinta rūgščioje dirvoje.
Po derliaus dirvą galima pagerinti pasėjant baltųjų garstyčių, rugių ar vikių. Kai augalai užauga iki 20–30 cm, juos reikėtų įterpti maždaug 15 cm gylyje. Garstyčias geriausia apkasti prieš pat jų žydėjimą.
Garstyčių šaknys purena dirvą ir gerina vandens laidumą. Šie augalai taip pat pasižymi baktericidinėmis savybėmis, iš dalies saugo nuo grybinių ligų ir atbaido kai kuriuos kenkėjus. Tankiai užaugusi ir į dirvą įterpta žalioji masė savo nauda beveik prilygsta mėšlui.
Derlingumą ir humuso kiekį galima didinti naudojant kompostuotą arklių mėšlą arba kompostą. Nedideliais kiekiais į dirvą galima įkasti ir susmulkintų daržovių bei medžių lapų, tačiau jie turi būti sveiki, nepažeisti ligų ir kenkėjų. Suirusios organinės medžiagos pritraukia sliekus bei naudingus mikroorganizmus, todėl dirva geriau vėdinama.
Dirvai galima naudoti ir mineralines trąšas. Vis dėlto rudenį reikėtų rinktis mišinius, kuriuose azoto yra mažai, o kalio – daug, pavyzdžiui, NPK 3,5–10–20.
Koks dirvožemio rūgštingumas tinkamiausias daržovėms?
Daugumai daržovių geriausiai tinka silpnai rūgšti, maždaug 6,5 pH dirva. Išimčių yra: rūgštynės gerai auga ir 5,5–6 pH dirvožemyje, o burokėliai, kopūstai bei svogūnai toleruoja platesnį 6,5–7,5 pH intervalą.
Daržo dirva turėtų būti ne per sunki, humusinga ir pralaidi orui bei vandeniui. Kietame, sunkiame dirvožemyje dažnai trūksta humuso, šaknys gauna per mažai oro, augalai prasčiau auga ir neįsisavina pakankamai maisto medžiagų. Tačiau ir smėlėta žemė nėra ideali – ji greitai išdžiūsta, augalams ima trūkti vandens, o maistinės medžiagos lengvai išsiplauna.
Sunkią dirvą galima pagerinti įmaišant rupaus smėlio ar žvyro bei organinių medžiagų. Smėlėtai dirvai naudinga papildomai įterpti organinių medžiagų ir molio, nes jie padeda sulaikyti vandenį ir maisto medžiagas. Kad dirva būtų derlinga ir humusinga, organines medžiagas į ją reikėtų įterpti reguliariai.
