Spalis Lietuvoje primena apie krūties vėžio prevenciją ir ankstyvosios diagnostikos svarbą. Tai dažniausia moterų onkologinė liga šalyje – kasmet nustatoma apie 1 700 naujų atvejų.
Nors ši diagnozė kelia nerimą, Kauno klinikų specialistai pabrėžia, kad anksti aptiktas krūties vėžys dažnai sėkmingai išgydomas. Tobulėjantys gydymo būdai padeda ne tik išsaugoti gyvybę, bet ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
Kauno klinikų Radiologijos klinikos Rentgeno skyriaus ir Veido-kaklo radiologijos sektoriaus vadovė dr. Diana Mačianskytė atkreipia dėmesį, kad pradinėse stadijose liga dažnai nesukelia jokių simptomų. Moteris gali jaustis visiškai sveika, nors krūtyje jau vyksta pokyčiai. Todėl profilaktiniai tyrimai ypač svarbūs: kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė ją išgydyti ir išvengti sudėtingesnio gydymo.
1. Pasinaudoti nemokama patikra
Pagal Lietuvoje vykdomą krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 45–74 metų moterys, apdraustos privalomuoju sveikatos draudimu, kas dvejus metus gali nemokamai atlikti mamografiją. Šis tyrimas leidžia aptikti vos kelių milimetrų darinius ar kitus pokyčius, kurių dar neįmanoma užčiuopti.
Pasak dr. D. Mačianskytės, moterys kartais mano, kad tikrintis neverta, jei nejaučia skausmo arba jų šeimoje niekas nesirgo krūties vėžiu. Tačiau daug pacienčių neturi sergančių artimųjų, o ankstyva liga paprastai nepasireiškia juntamais požymiais.
Kauno klinikose kiekvieną profilaktinės mamografijos tyrimą atskirai įvertina du gydytojai radiologai. Tai padeda tiksliau nustatyti įtartinus pokyčius ir sumažinti nepagrįstų įtarimų tikimybę. Jei pakitimų nerandama, moteris po dvejų metų kviečiama tikrintis dar kartą. Aptikus įtartiną darinį, atliekami papildomi tyrimai, leidžiantys nustatyti, ar jis gerybinis, ar piktybinis.
Patvirtinus diagnozę, tolesnį gydymą kartu planuoja skirtingų sričių specialistai.
2. Nepamiršti, kad gydymas parenkamas individualiai
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė radioterapeutė, krūties navikų teminės grupės vadovė doc. Erika Korobeinikova sako, kad per pastaruosius dešimtmečius krūties vėžio gydymas smarkiai pasikeitė. Dabar atsižvelgiama ne tik į naviko dydį, bet ir į jo savybes.
Vienodo dydžio navikai skirtingoms pacientėms gali būti gydomi nevienodai: vienai gali pakakti operacijos ir nesudėtingo papildomo gydymo, kitai chemoterapija gali būti skiriama dar prieš operaciją. Taip yra todėl, kad krūties vėžys nėra viena liga. Gydymo tikslas – ne taikyti kuo daugiau procedūrų, o parinkti konkrečiai pacientei naudingiausią gydymą.
Šiuolaikiniai metodai kai kurioms pacientėms leidžia išsaugoti krūtį, išvengti dalies pažasties limfmazgių šalinimo operacijų ir sumažinti komplikacijų riziką. Trumpėja ir spindulinio gydymo trukmė: anksčiau jis dažnai tęsdavosi penkias ar šešias savaites, o dabar daugeliui moterų pakanka vienos–trijų savaičių.
Trumpesnis kursas nebūtinai reiškia mažiau veiksmingą gydymą. Moksliniai tyrimai parodė, kad tinkamai atrinktoms pacientėms trumpesnė spindulinė terapija gali būti tokia pat efektyvi. Be to, moterims tenka mažiau kartų vykti į ligoninę.
Jaunoms pacientėms svarbu dar prieš gydymą aptarti šeimos planus. Pati krūties vėžio diagnozė nereiškia, kad moteris ateityje negalės susilaukti vaikų, tačiau kai kurie gydymo būdai gali paveikti vaisingumą. Kauno klinikos bendradarbiauja su vaisingumo specialistais, todėl tam tikrais atvejais galima išsaugoti kiaušialąstes ar embrionus.
3. Rūpintis gyvenimo kokybe ir kasdiene sveikata
Po gydymo pacientės gali susidurti su ilgalaikiu nuovargiu, skausmu, rankos tinimu ar emociniais sunkumais. Todėl svarbu vertinti ne tik gydymo rezultatą, bet ir tai, kaip moteris jaučiasi grįžusi į įprastą gyvenimą.
Doc. E. Korobeinikova prisimena pacientę, kuri jaunystėje buvo gydyta dėl limfinės sistemos vėžio, o po daugelio metų jai nustatytas į kitus organus išplitęs krūties vėžys. Krūtyje buvo susiformavęs apie 10 centimetrų dydžio išopėjęs navikas.
Kadangi anksčiau moteriai jau buvo taikytas spindulinis gydymas, pakartotinis jo skyrimas kėlė saugumo klausimų. Vis dėlto, išsamiai įvertinus situaciją, nuspręsta gydymą taikyti. Navikas reikšmingai sumažėjo, o pacientės gyvenimo kokybė pagerėjo. Nors ligos išgydyti nepavyko, pati moteris šį pokytį pavadino antra galimybe gyventi.
Dalį krūties vėžio rizikos veiksnių galima keisti. Reguliarus fizinis aktyvumas, sveiko kūno svorio palaikymas ir alkoholio atsisakymas gali padėti sumažinti tikimybę susirgti. Vis dėlto net ir sveikai gyvenančios moterys nėra visiškai apsaugotos, todėl profilaktinių tyrimų atidėti nereikėtų.
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Siekiant patikrą padaryti patogesnę, Lietuvoje diegiamas centralizuotas kvietimų modelis. Moterims, kurioms priklauso nemokamas tyrimas, kvietimus automatiškai siunčia du šalyje veikiantys koordinavimo centrai.
Kvietimas paštu, SMS žinute arba elektroniniu paštu nurodo siūlomą mamografijos datą, laiką ir gydymo įstaigą. Taip siekiama, kad daugiau moterų reguliariai tikrintųsi ir galimi krūtų pokyčiai būtų pastebėti kuo anksčiau.
