Lietuvos kelių būklė vairuotojams kelia vis daugiau rūpesčių: kelionėse tenka vengti duobių, o kai kuriose atkarpose važiuoti tampa tikru išbandymu. Susisiekimo ministerija ir kelių priežiūros specialistai ne vienus metus dėl infrastruktūros problemų kaltina nepakankamą finansavimą. Vis dėlto keliams žalą daro ne tik lėšų trūkumas, bet ir perkrautas sunkiasvoris transportas.
Lietuvos transporto saugos administracijos atliktas tyrimas parodė, kad krovinio svoris šalies įmonėse tikrinamas ne visada nuosekliai. Iš 71 proc. vežėjų, teigusių, kad svorį tikrina arba bent įvertina tam tikrais atvejais, aiškiai apibrėžtą vidinę kontrolės tvarką turi mažiau nei pusė bendrovių. Faktinį transporto priemonės ar krovinio svėrimą atlieka tik 52 proc. šių įmonių.
Kitais atvejais vertinama ašių apkrova, remiamasi darbuotojų patirtimi, skaičiavimais arba siuntėjo pateiktais duomenimis. Beveik šešios iš dešimties apklaustų įmonių pripažino, kad laikytis svorio reikalavimų tam tikromis aplinkybėmis sudėtinga. Tarp nurodomų priežasčių – netikslūs krovinio dokumentai, nepatogus svėrimas ir užsakovų spaudimas visą krovinį išgabenti vienu reisu.
Tyrimo duomenimis, 61 proc. dalyvių mano, kad leistino svorio viršijimas dažniau būna sąmoningas sprendimas, o ne netyčinė klaida. Dar 55 proc. respondentų nurodė, kad vežėjai tikisi išvengti pareigūnų patikrinimo.
Du papildomi tonų gali padvigubinti žalą keliui
„Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus vadovas Vytenis Radžiūnas teigia, kad bendrovė kol kas neturi atskiro piniginio įverčio, kuris parodytų, kiek dėl perkrautų transporto priemonių kasmet papildomai kainuoja kelių priežiūra ir remontas. Tačiau inžineriniai skaičiavimai leidžia įvertinti tokio poveikio mastą.
Pasak jo, eismo apkrovų modeliai rodo, kad net palyginti nedidelis leistinos ašies apkrovos viršijimas gali smarkiai padidinti kelio dangai tenkančią apkrovą. Ašies apkrovai išaugus nuo 10 iki 12 tonų, kelio dangos konstrukcijai daroma žala padidėja maždaug dvigubai.
Vertinant kelio irimo riziką, svarbi ne tik bendra vilkiko masė, bet ir tai, kaip svoris paskirstytas. Transporto priemonė gali neviršyti bendrosios leidžiamosios masės, tačiau dėl netolygaus krovinio išdėstymo viršyti vienos ar kelių ašių apkrovą. Kadangi svoris kelio konstrukcijai perduodamas per ratus ir ašis, būtent ašių apkrovos tiksliau parodo galimą dangos pažeidimą.
Bendrą poveikį keliams padeda įvertinti krovininio transporto vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kelio dangos būklės ir svėrimo sistemų duomenys.
Magistralėse atsiras automatinės svorio kontrolės sistemos
Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi svėrimo sistemos. Jos renka statistinius duomenis ir padeda LTSA pareigūnams atrinkti galimai stipriai perkrautas transporto priemones, kurios vėliau sustabdomos mobiliai kontrolei. Tačiau ši įranga dar nėra tiesioginis pagrindas automatiškai skirti baudas.
Situacija turėtų keistis: šiuo metu vykdomas šešių naujų aukšto tikslumo automatinių svėrimo sistemų įrengimo viešasis pirkimas. Jų paskirtis – galimus leistino svorio viršijimo pažeidimus automatiškai perduoti į Administracinių nusižengimų registrą.
Naujoms sistemoms jau atrinktos intensyviausios sunkiasvorio transporto vietos. Jos bus įrengiamos pagrindinėse šalies magistralėse ir tranzitiniuose keliuose, tarp jų – A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai.
Patikrinus vilkikus pažeidimas nustatomas daugiau nei kas antrame
LTSA Komunikacijos skyriaus vedėja Dovilė Karužienė pabrėžia, kad dabartinių sistemų duomenų nepakanka tiesioginei baudai skirti. Jos naudojamos galimai perkrautiems vilkikams iš eismo srauto atrinkti, o galutinį vertinimą atlieka pareigūnai, pasitelkiantys metrologiškai patikrintą įrangą. Kontrolei stiprinti LTSA taip pat pasirašė sutartį dėl šešių naujų mobiliųjų svarstyklių įsigijimo.
Kontrolės poreikį rodo statistika. Nuo 2022 m. iki šių metų spalio 20 d. pareigūnai patikrino 2 412 sunkiasvorių transporto priemonių ir nustatė 1 386 leistinos masės arba ašių apkrovos pažeidimus.
Daugiausia, 687, pažeidimai užfiksuoti pagal Administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį. Ji taikoma už važiavimą be leidimo, kai didžiausioji leidžiamoji ašies apkrova viršijama daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė – daugiau kaip 8 tonomis. Ši nuostata taip pat apima atsisakymą arba vengimą pasverti transporto priemonę ir nesudarymą sąlygų patikrinti jos matmenis, ašių apkrovą ar masę.
D. Karužienė pabrėžia, kad „Hubel“ tyrime pateiktas 61 proc. rodiklis atspindi apklaustų rinkos dalyvių nuomonę. Todėl jis negali būti laikomas tiesioginiu įrodymu, jog tiek pat realių pažeidimų keliuose buvo padaryti tyčia.
Atsakomybė gali tekti ne vien vairuotojui
Už perkrautą vilkiką atsakomybė gali būti taikoma ne tik vairuotojui. Priklausomai nuo aplinkybių, baudos gali grėsti įmonės vadovui, už vežimo organizavimą atsakingam vadybininkui, krovinio siuntėjui ar krovėjui.
Vairuotojas privalo laikytis transporto priemonės vairavimo reikalavimų, o įmonės vadovas ar kitas atsakingas asmuo turi tinkamai organizuoti vežimo veiklą ir užtikrinti priemones, padedančias išvengti perkrovimo. Kelių transporto kodeksas taip pat įpareigoja siuntėją, ekspeditorių arba, jų nesant pakrovimo vietoje, krovėją prieš išleidžiant sunkvežimį įsitikinti, kad vežėjas turi reikiamą leidimą sunkiasvorei transporto priemonei.
Vien teiginys, kad krovėjui nebuvo pateikti vilkiko techniniai duomenys, nuo atsakomybės automatiškai neatleidžia. Vertinama, ar jis bandė informaciją patikrinti ir ar nebuvo pažeistos krovinio išdėstymo bei tvirtinimo taisyklės.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėta byla atskleidė, kokios gali būti pasekmės. LTSA pareigūnai sustabdė vilkiką, kurio faktinė masė siekė 66,4 tonos, nors didžiausia leidžiama buvo 40 tonų. Taigi riba buvo viršyta daugiau kaip 26 tonomis.
Administracinė atsakomybė pritaikyta vairuotojui ir vadybininkui, atsakingam už įmonės krovinių vežimo organizavimą. Vadybininkui skirta 1 150 eurų bauda. Teismas pažymėjo, kad vien vairuotojo supažindinimas su pareiginiais nuostatais ir atsakomybės už tinkamą krovinio pakrovimą priskyrimas jam nėra pakankamas pagrindas atleisti už vežimo veiklą atsakingą asmenį nuo atsakomybės.
Vežėjai: Lietuvoje trūksta vietų, kur būtų galima pasisverti
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis LTSA apklausos rezultatus ragina vertinti atsargiai. Nors tik 45 proc. įmonių turi aiškiai aprašytą vidinę svorio kontrolės tvarką, formalios procedūros nebuvimas savaime nereiškia, kad bendrovė svorio nekontroliuoja. Be to, didelė dalis „Linavos“ narių vykdo tarptautinius pervežimus, todėl reikšminga jų veiklos dalis vyksta už Lietuvos ribų.
N. Raulinaitis taip pat ragina visų perkrovimo atvejų nelaikyti tyčiniais. Pasitaiko, kad net neviršijus bendrosios leidžiamosios masės dėl netinkamo krovinio išdėstymo viršijama vienos ašies apkrova.
Asociacijos vadovas atkreipia dėmesį ir į nevienodą Lietuvos bei užsienio vežėjų atsakomybę. Jo teigimu, problema nėra būdinga vien Lietuvos įmonėms. LTSA 2024 metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos vežėjų padėtis gerėja, o pažeidimų, ypač lemiančių draudimą tęsti kelionę, mažėja. Susisiekimo ministerija yra pažymėjusi, kad reikšminga leistino svorio viršijimo pažeidimų dalis tenka užsienio vežėjams, ypač Lenkijos įmonėms, tačiau dabartinis reguliavimas riboja galimybes jiems taikyti atsakomybę.
Vežėjams, norintiems prieš reisą patikrinti bendrąją masę ir ašių apkrovas, Lietuvoje taip pat trūksta patogios infrastruktūros. „Linava“ siūlo plėsti prieinamų svėrimo vietų tinklą, viešai skelbti jų adresus, darbo laiką ir informaciją apie galimybę matuoti atskirų ašių apkrovas.
Įtarus perkrovą vairuotojas neturėtų pradėti reiso
Tarptautiniuose vežimuose taikoma CMR konvencija, todėl siuntėjui dėl dokumentuose netiksliai nurodyto svorio gali tekti atlyginti vežėjo nuostolius. Dėl to ginčų, kas atsakingas – siuntėjas, krovėjas ar vežėjas, – kyla dažnai.
„Linava“ rekomenduoja, kilus pagrįstam įtarimui dėl perkrovos, vairuotojui nepradėti reiso ir nedelsiant informuoti vadybininką arba kitą atsakingą asmenį. Šis turėtų patikrinti dokumentus, susisiekti su siuntėju bei krovėju ir, jei dokumentų nepakanka abejonėms išsklaidyti, organizuoti bendrosios masės bei ašių apkrovų svėrimą.
Nustačius viršijimą, krovinį būtina perskirstyti arba dalį jo iškrauti, o atitiktį reikalavimams patikrinti dar kartą. Vien vadybininko nurodymas tęsti reisą nuo pareigos laikytis reikalavimų neatleidžia.
Asociacija siūlo neapsiriboti baudomis ir viešinti palyginamąją statistiką: kiek tikrinama Lietuvos bei užsienio vilkikų, kokia dalis jų pažeidžia svorio reikalavimus ir kiek paskirtų baudų faktiškai išieškoma. „Linavos“ vertinimu, sąžiningai dirbantys Lietuvos vežėjai neturėtų patirti konkurencinio spaudimo dėl kontrolės ar atsakomybės taikymo spragų – vienodi reikalavimai turėtų reikšti ir vienodai neišvengiamą atsakomybę.
