Kremlius pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu ir Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store. Anot Kremliaus, pokalbio paprašė šių šalių lyderiai.
Per pokalbį aptartas karas Ukrainoje, NATO ir Europos Sąjungos politika, saugumas Baltijos regione bei Šiaurės Europoje. V. Putinas esą pareiškė, kad taika įmanoma tik atsižvelgiant į Rusijos Federacijos interesus.
V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad Rusijos prezidentas taip pat pareiškė, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali atvykti į Maskvą. Pasak jo, tokiu atveju Ukrainos vadovui būtų užtikrintos visos sąlygos, įskaitant saugumą.
Kremlius kvietimais V. Zelenskiui atvykti į Maskvą manipuliuoja ne pirmą kartą. Dar rugsėjį Ukrainos prezidentas, paklaustas, kada ketina atvykti į Rusijos sostinę, atsakė trumpai: „Ant raketos“.
Danijos premjerė sukritikavo pokalbį su V. Putinu
Suomijos prezidentas ir Norvegijos ministras pirmininkas antradienį telefonu kalbėjosi su V. Putinu apie pastangas užbaigti karą Ukrainoje. A. Stubbas ir J. G. Store pokalbį apibūdino kaip atvirą ir dalykišką, tačiau jų iniciatyvą sukritikavo Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
Norvegijos ir Suomijos lyderiai pabrėžė, kad kalbėjo savo šalių vardu, o ne atstovavo visai Europai. Tuo metu M. Frederiksen teigė apgailestaujanti, kad pokalbis nebuvo suderintas su kitomis šalimis. Ji sakė skeptiškai vertinanti šią iniciatyvą ir nežinanti, ko ja buvo tikimasi pasiekti.
M. Frederiksen į Suomiją atvyko dalyvauti Šiaurės šalių lyderių susitikime, kuriame taip pat dalyvauja J. G. Store ir A. Stubbas.
Norvegijos ministras pirmininkas teigė, kad šiandien tiesioginio ryšio su Rusijos vadovybe galimybės neturėtų turėti tik JAV administracija – tokia galimybė, jo vertinimu, turi būti prieinama ir Europos šalims.
Šis pokalbis tapo dar vienu Kyjivo sąjungininkių bandymu mažinti įtampą per karinį konfliktą, kuris nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pareikalavo daugiausia aukų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
A. Stubbas bendrame pareiškime su J. G. Store pabrėžė, kad karo baigtis tiesiogiai paveiks Suomijos ir visos Europos saugumą, todėl jam užbaigti reikalingos tiesioginės derybos.
Lyderiai nurodė, kad pokalbis surengtas pasikonsultavus su Ukraina. Jis įvyko po spalio 20 dieną Osle surengto J. G. Store, A. Stubbo, V. Zelenskio ir JAV pasiuntinio Steve’o Witkoffo susitikimo. Nuotoliniu būdu jame taip pat dalyvavo JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Po susitikimo Osle S. Witkoffas išvyko į Sankt Peterburgą, kur susitiko su V. Putinu. Helsinkyje vykstančiame Šiaurės šalių lyderių susitikime J. G. Store teigė, kad 90 minučių trukusio pokalbio metu išryškėjo dideli požiūrių į Ukrainą skirtumai.
Lyderiai akcentavo įtampos mažinimą
Kremliaus teigimu, V. Putinas pokalbio metu tvirtino, kad būtent Europos Sąjungos ir NATO konfrontacinė politika lemia karo veiksmų užsitęsimą. Kremlius taip pat pranešė, kad trys lyderiai susitarė ir toliau palaikyti tiesioginį telefoninį ryšį.
A. Stubbas ir J. G. Store teigė pokalbį inicijavę norėdami aptarti pastangas užbaigti karą bei skatinti taiką ir stabilumą Europoje.
J. G. Store pažymėjo, kad karas pareikalavo milžiniškų žmonių aukų ir materialinių nuostolių, o jo padariniai bus juntami ištisas kartas. Jo teigimu, pokalbio metu taip pat pabrėžta įtampos mažinimo svarba.
Netrukus po pranešimo apie pokalbį Kyjivas paskelbė, kad V. Zelenskis jį aptarė su A. Stubbu ir J. G. Store.
Suomijos prezidentas pareiškė, kad Suomija ir Norvegija toliau rems Ukrainą bei pastangas pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką.
JAV ir Ukrainos santykius temdo nauja įtampa
Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykiai vėl įsitempė po to, kai D. Trumpas šį mėnesį netikėtai paskelbė apie susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo. Jis teigia tokiu būdu siekiantis sumažinti naftos kainas, smarkiai išaugusias dėl jo pradėto karo su Iranu.
Ukraina nerimastingai ir nusivylusi reagavo ir į D. Trumpo sprendimą atšaukti Rusijai taikytas sankcijas bei, panašu, vėl artėti prie V. Putino.
Pastaruoju metu Vašingtone, Kyjive ir kitose Vakarų sostinėse intensyviai mėginta sušvelninti susidariusią padėtį.
Norvegija ir Suomija yra NATO narės, turinčios bendrą sieną su Rusija.
