Dviejų lietuvių keliautojų dingimo aplinkybės Irane, praėjus dviem savaitėms, vis dar lieka neaiškios. Viena iš versijų teigia, kad moterys buvo uždarytos name vidury dykumos, tačiau jas lydėjusi gidė tvirtina, esą lietuvės dėl musulmonams nepriimtino elgesio buvo sulaikytos ir laikomos viešbutyje.
Vis dėlto dingusios Daivos Zakažauskaitės sesuo Rūta Korsakienė tokią versiją vadina manipuliacija. Jos teigimu, Erika Šlimaitė ir Daiva Zakažauskaitė yra įkalintos vietoje, labiau primenančioje kalėjimą nei viešbutį.
Keliautojas Danas Pankevičius portalui 15min.lt pasakojo susisiekęs su vietos gide. Ši nurodė, kad lietuvės galėjo būti sulaikytos dėl savo elgesio kelionės metu, o sulaikymo laikotarpiu gidė ir abi lietuvės esą buvo laikomos viename viešbutyje.
Tačiau R. Korsakienė teigia netikinti, kad sesuo su bendrakeleive yra viešbutyje. Jos manymu, ši aplinkybė turėtų būti vertinama itin atsargiai.
Artimieji baiminasi, kad lietuvės laikomos areštinėje
Rūta iš sesers Daivos jau dvi savaites negauna jokių žinių. Ji tvirtina, kad moterys iš namo, esančio beveik vidury dykumos, galėjo būti perkeltos į kitą miestą.
Šią vietą R. Korsakienė labiau linkusi vadinti kalėjimu arba areštine, o ne viešbučiu.
Vis dėlto patvirtintos informacijos apie oficialų lietuvių sulaikymą neturi nei Užsienio reikalų ministerija, nei prokuratūra. Vilniaus apylinkės prokuratūra nurodė negavusi duomenų, kad Irane dingusios moterys būtų sulaikytos, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl jų paieškos tęsiamas.
R. Korsakienė mano, kad oficialių žinių gali nebūti todėl, jog moterys laikomos neįprastomis aplinkybėmis ir nėra įtrauktos į oficialią Irano sistemą. Ji taip pat neatmeta galimybės, kad Irano valdžia nenori šios informacijos viešinti.
Ministerija apie sulaikymą pranešė tik antradienį
Užsienio reikalų ministerija tik antradienį oficialiai patvirtino, kad lietuvės buvo sulaikytos ir joms teikiama konsulinė pagalba. Daugiau patikrintų detalių kol kas nepateikta.
R. Korsakienė teigia, kad policija, tirianti bylą, gidės kontaktus, kelionės planą ir ekskursijos paketą turėjo dar praėjusią savaitę. Pasak jos, vėliau Užsienio reikalų ministerija šią informaciją iš naujo paprašė perduoti.
Keliautojas Vladas Sapranavičius Irane lankėsi 15 kartų, paskutinį sykį – 2024-aisiais. Jo teigimu, šalyje moterims taikoma daug apribojimų. Pavyzdžiui, turistė, į šventyklą atėjusi su mini sijonėliu ar šortais, galėtų būti suimta, nors po nakties veikiausiai būtų paleista.
V. Sapranavičius aiškino, kad moterų drabužiai turi dengti sėdmenis. Džinsus ar kelnes dėvėti galima, tačiau viršutiniai drabužiai turi būti ilgi ir kūną dengti.
Anot keliautojo, po islamo revoliucijos, o ypač prasidėjus karui, požiūris į vietines moteris tapo šiek tiek liberalesnis, o užsienietėms taikoma dar daugiau išimčių. Jis prisiminė, kad seniau vietinė moteris galėjo būti nubausta lazda, jei tarp kojinių ir sijono matydavosi odos tarpelis.
V. Sapranavičiaus vertinimu, jei lietuvės buvo sulaikytos dėl aprangos ar elgesio, jų veiksmai turėjo būti itin iššaukiantys, nes pastaraisiais metais užsienietėms daug kas atleidžiama.
Irane taip pat draudžiama vartoti alkoholį – šalyje legaliai parduodami tik nealkoholiniai gėrimai. Be to, draudžiami meilės romanai, už kuriuos gali būti baudžiami ir turistai, ir vietos gyventojai.
Keliautojas nurodė, kad problemų galėtų kilti, jei turistė į viešbučio kambarį pasikviestų vietos vaikiną. Tuo metu su savo šalies turistu susijęs atvejis, jo teigimu, nebūtų vertinamas taip pat.
Neatmetama ir šnipinėjimo versija
V. Sapranavičius abejoja, kad lietuvės galėjo būti sulaikytos dėl šnipinėjimo, nors Erika Šlimaitė anksčiau tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Tačiau karybos ekspertas Darius Antanaitis pabrėžia, kad karo su Amerika ir Izraeliu metu lankytis Irane yra ypač pavojinga, nes NATO šalių piliečiams skiriamas ypatingas dėmesys.
D. Antanaičio teigimu, po Irano vadovybės pašalinimo šalies kontržvalgyba itin aktyviai ieško galimų Vakarų žvalgybininkų.
Todėl neatmetama galimybė, kad lietuvės galėjo būti sulaikytos dėl įtarimų šnipinėjimu. Ekspertas pabrėžė, kad asmuo, tarnavęs NATO valstybės kariuomenėje, Irano kontržvalgybai galėtų tapti vienu pagrindinių taikinių.
Pagal oficialią Irano statistiką, per pirmuosius penkis karo mėnesius šalyje apsilankė 2 milijonai užsienio lankytojų. Didžiąją jų dalį sudarė piligrimai ir žmonės iš kaimyninių valstybių – Irako, Afganistano bei Pakistano.
