Europos gynybos ministrai ir aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai įspėja, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainai teks įveikti itin rimtus išbandymus, skelbia „Politico“. Europos atstovai pabrėžia, jog Kyjivui būtina toliau teikti paramą, net jei Jungtinės Valstijos siekia paskatinti taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos.
Pirmadienį Paryžiuje vykusioje spaudos konferencijoje ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas teigė, kad nauja diplomatinė iniciatyva egzistuoja, tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai liudija visiškai kitokią kryptį.
K. Kallas perspėjo, kad Ukrainos laukia „žiauri žiema“, o artimiausiu metu nėra pagrindo tikėtis įsigaliosiančios taikos. Jos teigimu, Ukrainai reikia padėti atlaikyti Rusijos atakas ir didinti Maskvai tenkančias išlaidas.
K. Kallas ir Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą, Andrius Kubilius, dalyvavo susitikime su „E5“ grupei priklausančių Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos ir Italijos gynybos ministrais. Susitikimas vyko Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerijoje.
Šis susitikimas surengtas tuo metu, kai JAV atnaujino pastangas paskatinti Ukrainą pradėti taikos derybas su Rusija. Tuo pat metu vis daugiau abejonių kyla dėl tolesnės Vašingtono paramos Kyjivui.
Jungtinė Karalystė ragina ruoštis galimam NATO ir Rusijos karui
Jungtinės Karalystės ministras W. Streetingas, kalbėdamas apie Rusijos keliamą grėsmę, kaip vieną iš pavyzdžių paminėjo priešiškų dronų įsibrovimus į NATO sąjungininkių oro erdvę. Jis paragino Aljanso nares išlaikyti tvirtą vienybę.
Pasak W. Streetingo, Lenkija ir Jungtinė Karalystė vienodai vertina Rusijos keliamą pavojų ir yra pasiryžusios užtikrinti, kad laisvė nugalėtų tironiją.
Ministras pabrėžė, kad būtina būti pasirengus scenarijui, kuriuo Jungtinė Karalystė ir NATO Aljansas galėtų atsidurti kare su Rusija.
Jis paaiškino, kad toks pasirengimas nereiškia noro kariauti: Jungtinė Karalystė neturi nesutarimų su Rusijos žmonėmis ir nenori karo su Rusija, o NATO yra gynybinis Aljansas. Vis dėlto, anot jo, į V. Putino pareiškimus apie nenorą išprovokuoti konfliktą su NATO reikia žvelgti atsargiai, nes prieš pat invaziją į Ukrainą jis taip pat kalbėjo kitaip.
W. Streetingas teigė, kad Rusijos grėsmę galima atremti atgrasymu. Kuo geriau valstybės bus pasiruošusios priešintis Rusijai ir ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, tuo mažesnė bus tikimybė, kad Aljansui teks susidurti su tokiu konfliktu.
Jis taip pat dar kartą patvirtino NATO paramą Ukrainos kovai už laisvę ir demokratiją.
Antradienį abu ministrai pasirašė Varšuvos gynybos planą. Tai pirmasis praktinio bendradarbiavimo etapas pagal naują Jungtinės Karalystės ir Lenkijos saugumo bei gynybos partnerystės sutartį, kurią abiejų šalių ministrai pirmininkai pasirašė gegužę.
JK vyriausybė savo oficialioje svetainėje nurodė, kad pagal šį planą šalys bendradarbiaus jūrų, sausumos, oro ir kibernetinio saugumo srityse bei gynybos pramonėje. Taip siekiama stiprinti saugumą ir atgrasymą visame rytiniame Europos flange.
W. Streetingo teigimu, Varšuvos gynybos planas įtvirtina šį bendradarbiavimą ir apibrėžia tolesnį abiejų valstybių darbą, kuriant stipresnę Europą stipresniame NATO Aljanse.
