Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje kraujagyslių operacijoms pasitelkiama Lietuvoje sukurta robotinė sistema, kurios vertė – daugiau kaip milijonas eurų. Pacientams jau atliekamos intervencijos, o chirurgas procedūros metu gali būti ne operacinėje, bet gretimoje patalpoje.
Robotinė sistema atkartoja gydytojo judesius milimetro tikslumu. Nors technologija perima dalį praktinio darbo, visus veiksmus valdo pats chirurgas.
Algirdą vargino net trumpas pasivaikščiojimas
Prieš operaciją beveik 80-metį švęsiantis Algirdas dar nepraranda humoro jausmo. Vis dėlto pastaruosius kelerius metus vyrui vaikščioti darėsi vis sunkiau – dėl stipriai susiaurėjusių klubinių arterijų kojas pradėdavo skaudėti vos nuėjus nedidelį atstumą.
Algirdas pasakojo, kad paeiti galėdavo tik trumpai, o tada tekdavo sustoti. Ši būklė vadinama protarpiniu šlubavimu.
Šįkart Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje paciento kraujagysles operuos robotinė sistema. Algirdas naujovės nesibaimina ir pabrėžia, kad technologinė pažanga yra reikalinga, tačiau operacinėje svarbiausias išlieka žmogus.
Jo teigimu, būtent žmogus reguliuoja visą procesą, todėl vien prietaiso nepakanka – lemiamą reikšmę turi jį valdantis specialistas.
Sistema kol kas daugiausia naudojama kojų arterijoms
Pacientą atvežus į operacinę, medikai paruošia reikiamus instrumentus ir prijungia juos prie Lietuvoje sukurtos robotinės sistemos. Šiuo metu ji dažniausiai naudojama gydant kojų arterijų susiaurėjimus, tačiau kūrėjai numato ir platesnį pritaikymą.
Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja Ingrida Valužytė teigė, kad ateityje galėtų būti atliekamos intervencijos, susijusios su galvos smegenų kraujotaka ir kitomis kūno vietomis.
Paruošę aparatūrą, medikai palieka operacinę. Techninių operacijų vadovas Linas Tiškus nurodė, kad tokiu būdu chirurgas ir slaugytojai negauna rentgeno spinduliuotės, todėl gali dirbti be apsauginių šarvų.
Chirurgas robotą valdo iš gretimos patalpos
Gydytojas operaciją atlieka sėdėdamas prie valdymo pulto gretimoje patalpoje. Pacientą jis stebi per vaizdo kamerą, įrengtą virš operacinio stalo.
Chirurgo judesiai realiu laiku perduodami robotui, esančiam šalia paciento. Šis kraujagyslėse judina kateterius itin tiksliai.
Kraujagyslių chirurgas Tomas Baltrūnas paaiškino, kad valdymo pulte atliktam penkių milimetrų judesiui paciento kūne gali atitikti vos vieno milimetro poslinkis. Gydytojas taip pat gali tiksliai nukreipti ir prireikus įstatyti stentą, išplėsti kraujagyslę balionėliu ar panaudoti kitą reikiamą instrumentą.
Procedūros trukmė priklauso nuo jos sudėtingumo – ji gali užsitęsti nuo maždaug 20 minučių iki kelių valandų. Daugiau kaip milijoną eurų kainavusi sistema prieš pradedant ją naudoti buvo testuojama kelerius metus.
Pasak Lino Tiškaus, bandymai buvo atliekami su gyvūnais Paryžiuje, taip pat vykdyta studija su žmonių kūnais Škotijoje.
Po intervencijos namo galima grįžti jau kitą dieną
Jeigu nekyla komplikacijų, pacientas po tokios procedūros gali būti išleistas į namus jau kitą dieną. Po įprastos kraujagyslių operacijos gijimas gali trukti iki 10 dienų.
Ingrida Valužytė aiškino, kad robotinė intervencija atliekama per nedidelę angą, o tradicinės operacijos metu daromi pjūviai, kuriems sugyti reikia daugiau laiko.
Algirdo operacija baigėsi maždaug po 20 minučių. Į palatą grįžęs vyras šypsojosi ir sakė, kad viską puikiai matė ekrane – tarsi anatomijos vadovėlyje.
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, naudojant šią robotinę sistemą, iki šiol jau atlikta daugiau kaip 10 operacijų.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
