Kas bendra tarp akių operacijų, karinių dronų ir kosmose skriejančių palydovų? Visose šiose srityse pritaikomi itin trumpus šviesos impulsus skleidžiantys lazeriai. Būtent tokia produkcija bus gaminama naujoje Vilniuje veikiančioje gamykloje, į kurią investuota 6 milijonai eurų.
Gamybai pasiekus numatytą tempą, čia kasmet ketinama pagaminti iki 3 tūkst. lazerių. Maždaug 90 proc. Lietuvoje pagamintos lazerių produkcijos eksportuojama į užsienį, tarp pagrindinių rinkų – Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija ir Japonija.
Gamykloje darbuotojai kartu su robotais gamina femtosekundinius lazerius. Laboratorijoje preciziškai surenkamos smulkiausios detalės, tikrinami mechanizmai ir reguliuojami įrenginiai.
Femtosekundinio lazerio impulsas prilygsta atominės elektrinės energijai. Nors impulsas trunka itin trumpai, lazeris pasižymi didele momentine optine galia ir gali paveikti tik tą medžiagos vietą, į kurią nukreipta sufokusuota šviesa. Dėl to ši technologija tinka itin tiksliems darbams: telefonų stiklų pjaustymui, akių lęšiukų operacijoms ir kraujagyslių stentų gamybai.
„LITILIT“ vadovas Nikolajus Gavrilinas aiškino, kad lazerio impulsas trunka vieną kvardilijonąją sekundės dalį. Jei šviesa tokiu metu sklistų šviesos greičiu, jos nueitas atstumas prilygtų vieno plauko storiui. Pasak jo, femtosekundiniu lazeriu oftalmologinė operacija atliekama per 5 minutes.
Gamyboje naudojamas specialus skystis įrankiams aušinti ir trinčiai mažinti, todėl jie geriau slysta metalo paviršiumi. Vienoje patalpoje įrengta daugiau kaip 20 staklių, skirtų itin tikslioms detalėms gaminti. Toks procesas padeda išsaugoti metalo formą, kitaip tariant, panaikinti jo „atmintį“.
N. Gavrilinas pasakojo, kad iš ruošinio pagaminama lazeriams reikalinga detalė, o staklių veikimas gali būti iš anksto sumodeliuotas simuliacijoje.
Pirmieji lazeriai užsienio klientus pasieks lapkritį
Pirmaisiais veiklos metais gamykla planuoja pagaminti apie tūkstantį lazerių. Vėliau, gamybai įsibėgėjus, metinis pajėgumas turėtų išaugti iki 3 tūkst. vienetų. Pirmiesiems užsienio klientams produkcija turėtų būti pristatyta jau lapkritį.
N. Gavrilino teigimu, bendra investicijų į projektą suma siekė 6–8 milijonus eurų. Jo teigimu, Azijos, Amerikos ir Europos valstybėse, kuriose išvystyta pažangi gamyba, tokių lazerių poreikis yra tiesioginis, o pasiūlos trūksta.
Inovacijų agentūros duomenimis, 90 proc. lietuviškos lazerių produkcijos iškeliauja į daugiau kaip 80 pasaulio šalių, tarp jų – Jungtines Amerikos Valstijas, Azijos ir kitas Europos valstybes. Lazeriai Lietuvoje gaminančio sektoriaus apimtis kasmet didėja daugiau nei 16 procentų.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad Lietuvos rinkai tenka apie 10 proc. produkcijos, o likusi dalis eksportuojama dėl ypač didelės jos pridėtinės vertės. Lietuviškus lazerius naudoja NASA, Europos kosmoso agentūra ir NATO, taip pat 9 iš 10 geriausių pasaulio universitetų.
Lietuvoje pagaminti lazeriai jau pasiekė ir kosmosą – jie naudojami palydovuose. Specialistai svarsto ir apie dar ambicingesnius projektus.
Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis pasakojo, kad nedideli lazeriai, kuriems kartais reikalingas šaltis ir kitos specialios sąlygos, jau skraido palydovuose. Jie naudojami ryšiui tarp palydovo ir Žemės, o anksčiau buvo svarstytas ir kvantinio ryšio pritaikymas. Jo vertinimu, Europai reikia savo „Starlink“ sistemos, o Lietuva galėtų imtis tokios iniciatyvos.
Lazerių reikšmė didėja ir gynybos srityje. Jie pritaikomi kariniuose laivuose bei dronuose.
E. Grikšas pabrėžė, kad be lazerių gynyboje būtų neįmanoma taikytis, komunikuoti, matyti naktį ir atlikti daugelio kitų užduočių.
Lietuvos lazerių asociacijos duomenimis, šalyje šiuo metu veikia daugiau kaip 60 įmonių. Bendra jų metinė apyvarta siekia 345 milijonus eurų.
