Lietuvoje galiojanti dviračių gatvių tvarka sulaukė Seimo dėmesio. Parlamentarai kelia klausimą, ar Vyriausybė galėjo nustatyti specialias eismo taisykles tokioms gatvėms, kai šie reikalavimai nebuvo iš anksto įtvirtinti įstatyme. Dėl to svarstoma kreiptis į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškinti, ar dabartinis reguliavimas atitinka Konstituciją.
Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Už balsavo 73 parlamentarai, vienas pasisakė prieš, o devyni susilaikė. Galutinį sprendimą dėl kreipimosi planuojama priimti lapkričio 5 dieną.
Teisinis ginčas susijęs su 2021 metų rugsėjo 15 dieną priimtu Vyriausybės nutarimu. Juo Kelių eismo taisyklėse buvo įtvirtinta dviračių gatvės sąvoka ir nustatyti specialūs reikalavimai eismo dalyviams.
Nors tokiose gatvėse gali judėti ir automobiliai, ir dviračiai, vairuotojams čia taikoma daugiau ribojimų nei įprastose miesto gatvėse.
Už lenkimą gali tekti atsisveikinti su teisėmis
Pagal dabar galiojančias Kelių eismo taisykles dviračių gatvėse negalima važiuoti didesniu nei 30 km/val. greičiu ir lenkti.
Dviratininkams taip pat netaikoma įprasta taisyklė važiuoti viena eile kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Todėl automobilių vairuotojai tokiose gatvėse turi prisitaikyti prie lėčiau judančių dviratininkų.
Už draudžiamą lenkimą numatyta nuo 170 iki 230 eurų bauda ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Būtent tokios sankcijos kelia dalies parlamentarų kritiką.
Vienas iš kreipimosi į Konstitucinį Teismą iniciatorių, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, anksčiau pabrėžė, kad eismo tvarka šiose gatvėse pasikeitė. Jo vertinimu, vietose, kuriose anksčiau buvo taikomos įprastos taisyklės, dviratininkams suteikta daugiau laisvės, o automobilių vairuotojams atsirado papildomų pareigų.
J. Sabatauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad už draudžiamą lenkimą vairuotojas rizikuoja ne tik gauti baudą, bet ir keliems mėnesiams netekti teisės vairuoti.
Parlamentarai aiškinasi Vyriausybės kompetencijos ribas
Kreipimosi į Konstitucinį Teismą esmė nėra klausimas, ar dviračių gatvės apskritai reikalingos. Daugiausia abejonių kyla dėl to, kaip ši tvarka buvo nustatyta.
Iniciatyvos autoriai mano, kad Vyriausybė, Kelių eismo taisyklėse įtvirtindama naują eismo organizavimo modelį, galėjo viršyti savo įgaliojimus.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius aiškino, kad Vyriausybės nutarimai negali prieštarauti didesnę teisinę galią turintiems įstatymams.
Rugsėjo pabaigoje pristatydamas iniciatyvą V. Gailius pabrėžė, kad Seimo nutarimas susijęs ne su pačiomis Kelių eismo taisyklėmis, o su teisės aktų hierarchija.
Jo teigimu, Vyriausybė savo nutarimu negali išplėsti ar susiaurinti įstatymuose nustatyto reguliavimo. Todėl Seime svarstoma, ar dviračių gatvės sąvoka ir jai taikomi reikalavimai pirmiausia neturėjo būti įrašyti į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.
Konstitucinio Teismo būtų prašoma įvertinti, ar 2021 metais priimtas Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Konstitucijai, valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principams bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui.
Siūloma švelninti atsakomybę
Seime kartu svarstoma ir kita su dviračių gatvėmis susijusi iniciatyva – norima mažinti atsakomybę už draudžiamą lenkimą.
Seimo narys Algimantas Radvila siūlo baudą sumažinti iki 60–90 eurų, o už pirmą tokį pažeidimą atsisakyti privalomo teisės vairuoti atėmimo.
Pagal šį siūlymą pakartotinai pažeidęs taisykles vairuotojas galėtų netekti teisės vairuoti nuo vieno iki trijų mėnesių. Vis dėlto tokia sankcija nebūtų taikoma privalomai.
