Hudsono instituto prezidentas ir generalinis direktorius Johnas P. Waltersas teigia, kad Vladimiro Putino politinis išlikimas tiesiogiai susijęs su karo tęsiniu. Todėl Vakarams, jo nuomone, būtina stiprinti Ukrainą, atgrasyti Rusiją ir ruoštis laikotarpiui po V. Putino pasitraukimo iš valdžios. Analitikas pabrėžia, kad kol Rusijai vadovauja V. Putinas, derybomis pasiekti taikos neįmanoma.
Vladimiras Putinas (Stop kadras iš Kremliaus „Telegram“ kanalo)
J. P. Waltersas JAV analitinio centro interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje, kurį cituoja „Ukrinform“, teigė, kad būtų klaidinga tikėtis, jog V. Putinas pripažins pralaimėjimą. Pasak jo, Rusijos vadovo valdžios išlikimas priklauso nuo tolesnio karo, todėl be pergalės jis negalėtų nutraukti išpuolių, grąžinti visų pagrobtų Ukrainos vaikų, sutikti su patikimai prižiūrimu kariuomenės išvedimu ir saugumo garantijomis.
Karas Rusijai neatnešė laukto rezultato
Analitiko vertinimu, JAV politika Rusijos atžvilgiu remiasi pavojinga prielaida, kai V. Putino gebėjimas sukelti chaosą sutapatinamas su strategine galia.
Vis dėlto karas susilpnino Rusiją ir sužlugdė dalį Kremliaus planų. Rusija ne pavergė Ukrainą, nesusilpnino NATO ir nesuskaldė Europos – priešingai, konfliktas sustiprino ukrainiečių nacionalinę tapatybę, paskatino Suomiją bei Švediją prisijungti prie Aljanso ir paspartino Europos persiginklavimą.
J. P. Waltersas taip pat išskyrė Ukrainos atsparumą, karines inovacijas, dronų naudojimą ir tolimojo nuotolio smūgių pajėgumus. Dėl jų Rusijos pajėgos patyrė milžiniškų nuostolių. Jo manymu, nei naujų teritorijų užėmimas, nei intensyvesni teroro bombardavimai greičiausiai neprivers Ukrainos pasiduoti.
Analitikas pabrėžė, kad net pasikeitus Ukrainos prezidentui strateginė padėtis iš esmės nesikeistų. Ukrainos kariuomenė ir galimi V. Zelenskio įpėdiniai, tarp jų generolas Valerijus Zalužnas, nepritartų kapituliacijai.
Rusija gali tapti dar labiau priklausoma nuo Kinijos
Hudsono instituto vadovas atkreipė dėmesį ir į didėjančią V. Putino priklausomybę nuo komunistinės Kinijos. Jo vertinimu, Rusijai gresia pavojus tapti Kinijos prezidento Xi Jinpingo paklusnia jaunesniąja partnere.
J. P. Waltersas pabrėžė, kad būtent V. Putino išlikimas valdžioje, o ne jo žlugimas, didina Xi Jinpingo keliamą grėsmę Jungtinėms Valstijoms.
Autorius taip pat perspėjo, kad nesugebėjimas užkariauti Ukrainos gali paskatinti V. Putiną dar labiau suintensyvinti atakas prieš Ukrainą ir Europą. Su Rusija siejamas diversijas, kibernetines operacijas, bauginimą ir dezinformaciją jis vertina kaip sistemingus išpuolius prieš Vakarų valstybių suverenitetą, ypatingos svarbos infrastruktūrą ir nacionalinį saugumą. Tokie veiksmai, jo teigimu, sudaro sąlygas tolesnei eskalacijai.
Siūlo ruoštis pokyčiams Rusijoje
J. P. Waltersas ragina Vakarus kurti strategiją, kuri įvertintų tiek pavojus, kylančius dėl Rusijos strateginio silpnumo, tiek jo suteikiamas galimybes.
Tokios strategijos pagrindu turėtų tapti Ukrainos stiprinimas karine, ekonomine ir diplomatine parama. Taip, jo nuomone, būtų aiškiai parodyta, kad tolesnė Rusijos agresija nebus sėkminga. Atgrasymui sustiprinti analitikas taip pat siūlo perdislokuoti pajėgas, galinčias vykdyti smūgius branduoliniais ginklais.
Instituto vadovas ragina plėsti ryšius su rusais, galinčiais prisidėti prie pokyčių, įskaitant dabartinio ekonominio elito atstovus, kurie nenori savo ateities sieti su V. Putinu.
Jo teigimu, Vakarų politika turėtų atsižvelgti į Rusijos ateitį po dabartinio prezidento valdymo ir remti tuos, kurie būtų pasirengę padėti šaliai įveikti V. Putino sukeltos strateginės nesėkmės padarinius.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos, JAV ir Rusijos derybininkų komandos palaikys ryšius, kad suderintų galimo trišalio susitikimo, galinčio įvykti lapkričio pradžioje, darbotvarkę. Tiksli susitikimo data kol kas nenustatyta.
