Per pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų daugiausia kritikos žiniasklaidoje teko finansų ministrui Taurimui Valiui, teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei ir švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei. Tai parodė žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ atlikta analizė.
Bendrovės duomenų strategas Linas Spėčius nurodė, kad šie ministrai buvo kritikuojami ne tik dažniausiai, bet ir ilgiausiai. Kritika buvo nukreipta asmeniškai arba ją išsakė autoritetingi asmenys – prezidentas, koalicijos partneriai ir ministrų kuruojamų sričių profesinės sąjungos.
Kritikos daugiausia teko trims ministrams
T. Valio reputacijai pakenkė dar iki Vyriausybės suformavimo kilusios abejonės dėl jo kompetencijos. Neigiamą vertinimą taip pat stiprino vėluojantis 2027 metų biudžeto derinimas, planai biudžeto svarstymo metu vykti į Jungtines Valstijas, prognozuojamas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas ir konfrontacinis ministro bendravimo stilius.
R. Tamašunienės įvaizdžiui labiausiai pakenkė konfliktas su Kalėjimų tarnybos vadovu. Situaciją dar labiau apsunkino profesinių sąjungų išreikštas nepasitikėjimas ministre dėl ilgai neišspręstų problemų teisingumo sistemoje.
R. Popovienės kritikos banga kilo liepą ir rugpjūtį, kai buvo ginčijamasi dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) kartelės ir prezidento veto. Rugsėjį prezidentas viešai suabejojo, ar ministrė realiai sprendžia problemas, o ne tik imituoja darbą. Vėliau neigiamą informacinį foną palaikė diskusijos dėl mokytojų atlyginimų ir pranešimai apie ministrės sutuoktinį, dirbantį Raudondvario dvare.
Daugiausia dėmesio teko premjerui
Analizė parodė, kad dažniausiai žiniasklaidoje minėtas premjeras Mindaugas Sinkevičius – jo pavardė pasirodė 17 tūkst. 470 publikacijų. Tai 2,5 karto daugiau nei daugiausia iš ministrų minėto krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, kuris buvo paminėtas 6674 kartus.
Palankų premjero vertinimą formavo pranešimai apie šeimos politikos paketą, pensijų ir atlyginimų didinimą, gynybos finansavimą, JAV karių buvimą Lietuvoje bei bendradarbiavimą su NATO. Kita vertus, M. Sinkevičius kritikuotas dėl 3,8 proc. BVP siekiančio biudžeto deficito, degalų kainų valdymo, istorijos apie žmonos įdarbinimą Raudondvario dvare, užsitęsusio disertacijos vertinimo ir viešosios komunikacijos klaidų.
R. Kauno įvaizdis buvo vertinamas nevienareikšmiškai. Jo pozicijas stiprino Rūdninkų karinio miestelio statybos pažanga, Vokietijos brigados priėmimas ir investicijos į gynybos pramonę. Tačiau neigiamą foną kūrė Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų vakarėlio išlaidos, dronų incidentai ir spragos perspėjant gyventojus.
Po R. Kauno pagal publikacijų skaičių rikiavosi vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas – 5140 publikacijų – ir finansų ministras T. Valys, paminėtas 4908 kartus.
M. Katelynas didelį matomumą įgijo griežtai kalbėdamas apie migraciją ir sienos apsaugą. Vis dėlto jo įvaizdį silpnino konfliktas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo Rustamo Liubajevo bei pareigūnų atlygio klausimas.
L. Spėčius teigė, kad ministras gebėjo aiškiai pristatyti savo politinius prioritetus, tačiau komunikacijos poveikį ribojo neatsakyti klausimai dėl sprendimų finansinio ir institucinio pagrįstumo.
Palankiausiai vertinti trys ministrai
Geriausiai žiniasklaidoje buvo vertinami ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, energetikos ministras Lukas Savickas ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
E. Grikšui buvo naudinga komunikacija apie amunicijos ir „Leopard 2A8“ tankų gamyklų projektus, 700 mln. eurų investicijas bei lazerių gamyklos atidarymą.
L. Savickas palankaus dėmesio sulaukė dėl energetikos projektų plėtros ir veiksmų po rugpjūtį Lietuvą užklupusios audros. K. Budrio įvaizdį stiprino pastangos išsaugoti JAV karių rotaciją, parama Ukrainai, siekis griežtinti sankcijas Rusijai ir bendradarbiavimas su Vokietija.
Pasak L. Spėčiaus, per pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų kritikos neišvengė nė vienas ministras. Neigiamas fonas ilgiausiai išsilaikė tais atvejais, kai problemos kartodavosi, buvo siejamos su ministro kompetencija, o kritikuodavo prezidentas, koalicijos partneriai ar kuruojamų sričių atstovai. Reputacinę žalą dar labiau didino gynybinė, konfrontacinė arba nenuosekli reakcija, o ją mažino greitai priimti sprendimai ir konkretūs rezultatai.
Per tiriamą laikotarpį žiniasklaidoje iš viso paskelbti 45 tūkst. 448 pranešimai. Analizė apėmė liepos 14–spalio 21 dienas ir 450 žiniasklaidos kanalų.
