Europa svarsto, kam patikėti derybas su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu Ukrainos klausimu, skelbia „Politico“. Europos pareigūnai vis aiškiau supranta, kad gali prireikti tiesioginio ryšio su Kremliumi, tačiau kol kas nėra sutariama, kas galėtų kalbėti visos Europos vardu.
Europos vyriausybės vertina galimybę paskirti atstovą, kuris tiesiogiai dalyvautų derybose dėl taikos susitarimo Ukrainoje ir susitiktų su V. Putinu.
Čekijos prezidentas Petras Pavelas antradienį teigė, kad Rusijos vadovas nelaiko Europos Sąjungos autoritetu. Pasak jo, V. Putinas nenori kalbėtis su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, nebendrauja su ES vyriausiąja įgaliotine Kaja Kallas ir yra nutraukęs ryšius su kitais Europos lyderiais, tarp jų – Emmanueliu Macronu.
Diskusijas paskatino D. Trumpo ryšiai su Kremliumi
P. Pavelas mano, kad ES turėtų paskirti vieną žmogų arba grupę, turinčią mandatą kalbėti Europos vardu. Tai nebūtinai turėtų būti ES ar NATO pareigūnai – svarbiausia, kad Europos valstybės jiems suteiktų teisę derėtis.
Nerimą Europoje didina Donaldo Trumpo pozicija. Jis palaiko tiesioginį kontaktą su Rusija ir su V. Putinu bendrauja apeidamas Europos šalis.
Dėl to Briuselyje ir už jo ribų vėl svarstoma, ar Europa neturėtų pati turėti tiesioginio ryšio su Kremliumi. Toks kanalas galėtų padėti ginti regiono interesus ir sustiprinti Ukrainos pozicijas, kad jai nebūtų primestas nelygiavertis susitarimas.
Londono Karališkojo jungtinių tarnybų instituto garbės narys Deividas Lidingtonas teigia, kad ryšys su V. Putinu, nors ir sunkiai priimtinas, galėtų būti naudingas. Jis nesitiki greitų ar reikšmingų rezultatų, tačiau mano, jog verta turėti kanalą, kurį būtų galima panaudoti atsiradus tinkamai progai.
Kas galėtų kalbėti Europos vardu?
Diplomatai ir pareigūnai kol kas nesutaria, kas būtų tinkamiausias Europos atstovas. U. von der Leyen jau tiesiogiai derėjosi su D. Trumpu prekybos klausimais, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa anksčiau per savo biurą buvo užmezgęs kontaktą su Kremliumi. Tarp galimų kandidatų minima ir K. Kallas, kuri atstovauja bendriems Europos interesams.
Vis dėlto vienos ES valstybės diplomatas pabrėžė, kad Briuselio „burbulas“ turi suprasti: susitarimas su V. Putinu ir D. Trumpu nebus rengiamas pagal Europos Sąjungos protokolą. Jo teigimu, Europa negalėtų atvykti su dviem ar trimis atstovais, kurie visi kalbėtų ES vardu.
Diplomatas pridūrė, kad sprendimą turėtų lemti didžiausia praktinė nauda, o ne asmeninės kovos dėl įtakos ar siekis patenkinti ambicijas.
Vis daugiau dėmesio sulaukia Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas. Jo kandidatūrą stiprina du argumentai: tikėtina, kad tarp ES lyderių jis turi geriausius santykius su D. Trumpu, o Suomija turi ilgą bendravimo su Rusija patirtį. Šias valstybes skiria 1 300 kilometrų siena, be to, praeityje jos yra kariavusios.
Diplomato teigimu, A. Stubbas svarstomas dėl Suomijos žinių apie Rusiją ir tradicijos palaikyti dialogą su ja. Anot jo, suomiai geriau nei daugelis kitų žino, ko reikia, kad tokioje situacijoje būtų galima jaustis saugiai.
Kitas ES diplomatas A. Stubbą pavadino vieninteliu žmogumi, kuris iki šiol pats parodė pasirengimą imtis aukšto lygio politinio lyderio vaidmens. Jo vertinimu, Suomijos prezidentas galėtų tapti Europos pasiuntiniu būsimame taikos viršūnių susitikime.
Antradienį A. Stubbas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Steve‘u Witkoffu lankėsi Norvegijoje. Ten vyko derybos prieš JAV pasiuntinio kelionę į Rusiją.
