Konservatorė ir buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sukritikavo Vyriausybės parengtą 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Jos teigimu, didinamas biudžeto deficitas gali palikti sudėtingą viešųjų finansų situaciją politikams, kurie po 2028 metų Seimo rinkimų perims valdžią. Ekonomikai augant, artimiausiais metais deficitas, anot jos, gali siekti 4–5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Antradienį žurnalistams I. Šimonytė sakė, kad dabartinė Vyriausybė viešuosius finansus esą paliks tokios būklės, jog po rinkimų 2028 metais valdžią perimsiantiems politikams bus itin sunku rengti ar koreguoti 2029-ųjų biudžetą.
Ekspremjerės vertinimu, jau prisiimti valstybės finansiniai įsipareigojimai rodo, kad 2028 metais valdžios sektoriaus deficitas priartės prie 5 proc. BVP, o 2029-aisiais sudarys apie 4 proc. Ji pabrėžė, kad šie skaičiai gali dar padidėti, jei Seimas priims naujų įsipareigojimų.
I. Šimonytė tokį deficitą augančios ekonomikos sąlygomis pavadino labai pavojingu. Pasak jos, tuo pat metu sparčiai didėja skolos aptarnavimo išlaidos, o naujos valstybės skolos emisijos brangsta.
Politikė taip pat atkreipė dėmesį į geopolitinę padėtį. Jos teigimu, pats ministras yra pripažinęs, kad ekonomikai neigiamą poveikį galinčių turėti rizikų yra daugiau nei teigiamų. Todėl, jos vertinimu, valdžios elgesys primena veiksmus taip, lyg rytojaus nebūtų.
Ekspremjerė skeptiškai vertino argumentus, kad didesnį deficitą pirmiausia lemia augančios investicijos į krašto apsaugą. Ji pripažino, kad karinės įrangos pristatymo terminai ir apskaitos tvarka gali daryti įtaką konkrečių metų deficito rodikliams, tačiau, jos manymu, tai nepaaiškina ilgalaikio viešųjų finansų disbalanso.
Prezidentūros poziciją pavadino lojalumu koalicijai
I. Šimonytė kritiškai įvertino ir prezidentūros poziciją, kad trumpalaikis deficito padidėjimas dėl gynybos finansavimo gali būti pateisinamas. Ji pareiškė, kad prezidentūra ne pirmą kartą elgiasi kaip lojali valdančiosios daugumos koalicijos partnerė.
Konservatorė taip pat nesutiko su prezidentūros argumentais dėl opozicijos siūlomų valstybės skolos lubų. Pasak jos, teiginiai, esą tokie apribojimai trukdytų didinti gynybos finansavimą, yra klaidingi, nes Fiskalinės valdysenos įstatymo pakeitimo projekte numatytos išimtys gynybos išlaidoms.
Ji pabrėžė, kad projekte aiškiai nurodyta, jog apribojimai nebūtų taikomi toms gynybos išlaidoms, kurioms Lietuva turi Europos Komisijos (EK) suteiktą išlygą.
I. Šimonytė taip pat suabejojo prezidentūros lūkesčiu iki 2029 metų valdžios sektoriaus deficitą sumažinti iki Mastrichto kriterijuose nustatytos 3 proc. BVP ribos. Jos teigimu, šį tikslą pasiekti būtų dar sudėtingiau, jei būtų įgyvendintos papildomos Gitano Nausėdos iniciatyvos dėl pensijų indeksavimo ir mokestinių lengvatų.
Politikė paminėjo siūlymus papildomai indeksuoti pensijas iš „Sodros“ rezervo, taikyti įvairias pelno mokesčio lengvatas ir nulinius gyventojų pajamų mokesčius. Ji ironiškai teigė, kad įgyvendinus visus šiuos pageidavimus finansų ministrui 2029 metais išlaikyti net 5 proc. deficitą būtų itin sudėtinga, nes tai esą neįmanoma.
Kaip skelbė ELTA, antradienį Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Finansų ministras Taurimas Valys, pristatydamas projektą, pabrėžė, kad Lietuva nebūtų vienintelė Europos Sąjungos valstybė, viršijanti 3 proc. BVP deficito ribą. Jo teigimu, kitąmet ją gali viršyti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų sudaryti 3,6 proc. BVP.
2027 metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
