Per rugsėjį Lietuvoje nuo erkinio encefalito mirė dar vienas žmogus. Šiemet tai jau penktoji mirtis nuo šios ligos. Nors atvėsus orams sergamumas erkių platinamomis infekcijomis paprastai mažėja, specialistai ragina išlikti budriems – dėl klimato pokyčių erkės aktyvios būna vis ilgiau.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad rugsėjį Vilniaus apskrityje užregistruotas dar vienas mirties nuo erkinio encefalito atvejis. Miręs žmogus buvo vyresnis nei 80 metų, sirgo lėtinėmis ligomis ir buvo paskiepytas daugiau nei trimis vakcinos dozėmis. Paskutinė dozė jam suleista 2025 metais.
Per rugsėjį Lietuvoje nustatyti 79 nauji erkinio encefalito atvejai, o 47 pacientams prireikė gydymo ligoninėje.
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius iš viso užregistruoti 459 susirgimai ir penkios mirtys. Pernai per tą patį laikotarpį buvo nustatyti 438 atvejai, nuo ligos mirė trys žmonės.
Lietuva išlieka viena labiausiai paveiktų šalių Europoje
Specialistų teigimu, padėtis Lietuvoje sudėtinga jau ne vienerius metus. Pagal sergamumo rodiklį erkinis encefalitas mūsų šalyje yra labiausiai paplitęs Europoje. Užsikrėsti galima ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose, soduose ar kitose žaliosiose teritorijose.
Ši infekcija klastinga tuo, kad kai kuriais atvejais žmogus gali nė neįtarti, jog liga jau prasidėjo. Maždaug trečdaliui susirgusiųjų išlieka įvairūs padariniai, o dalis jų būna itin sunkūs.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė nurodė, kad erkinio encefalito virusas paplitęs ir Vidurio Europoje, tačiau būtent Lietuvoje fiksuojamas didžiausias sergamumas pagal gyventojų skaičių.
Vieniems liga primena gripą, kiti patenka į reanimaciją
VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų gydytoja doc. Daiva Radzišauskienė aiškino, kad encefalitas yra smegenų uždegimas ir gyvybei pavojinga liga. Kadangi smegenyse yra svarbūs gyvybiniai centrai, jų pažeidimas gali baigtis mirtimi.
Jeigu encefalitą sukelia Herpes virusas, pacientams gali būti skiriamas antivirusinis gydymas, o bakterinės kilmės atveju padeda antibiotikai. Erkinio encefalito atveju specifinio gydymo nėra.
Maždaug trečdaliui pacientų gresia sunkios komplikacijos ir ilgalaikiai liekamieji reiškiniai. Dešimtadaliui susirgusiųjų jie būna labai sunkūs. Pasak gydytojos, išrašant iš ligoninės visiškai pasveikęs pacientas praktiškai nebūna – vieniems atsistatymas trunka mėnesį, kitiems pusę metų ar metus, o maždaug 30 proc. žmonių padariniai gali išlikti visą gyvenimą.
Kita vertus, daliai pacientų infekcija praeina lengviau ir pasireiškia į gripą panašiais simptomais. Tai meningitinė ligos forma, kai pirmiausia pažeidžiami smegenų dangalai. Tokiais atvejais žmogus gali tik karščiuoti ir jausti bendrą negalavimą.
Europoje meningitinė forma sudaro iki 50 proc. atvejų. Lietuvoje dalis tokių susirgimų, tikėtina, lieka nenustatyti, nes karščiuojantis žmogus kartais į medikus nesikreipia.
Sunkios ligos eigos rizika didėja su amžiumi, tačiau jauni žmonės taip pat gali susirgti sunkiai. Gydytoja prisiminė savo praktikoje turėjusi 44 metų pacientą, kurį ištiko staigi mirtis. Vyresniems žmonėms didesnė tikimybė susidurti su sunkiausia ligos forma, galinčia sukelti galūnių parezes, kvėpavimo nepakankamumą ir kitus sunkius sutrikimus.
Skiepų apsaugą būtina periodiškai atnaujinti
Viena pagrindinių apsaugos nuo erkinio encefalito priemonių yra vakcinacija. Vis dėlto jos veiksmingumas gali priklausyti nuo žmogaus amžiaus. Jaunesniame amžiuje organizmas paprastai suformuoja stipresnį imuninį atsaką ir ilgalaikę imunologinę atmintį.
Vyresniems žmonėms, net ir pasiskiepijus, imunitetas ne visada susiformuoja šimtu procentų. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad skiepytis būtina ir vyresniame amžiuje.
Visuomenės mastu didesnis pasiskiepijusių žmonių skaičius reiškia mažiau susirgimų ir sunkių ligos formų. Jei sunkūs atvejai sudaro 10–12 proc., susirgus 200 žmonių jų būtų apie 20, o susirgus 800 – jau apie 80.
Skiepų sustiprinimo dozės dažniausiai reikia kas penkerius metus, tačiau vyresniems žmonėms ar tiems, kurių imunitetas silpnesnis, ją rekomenduojama atnaujinti kas trejus metus. Net ir sergant onkologine liga bei taikant chemoterapiją sustiprinančioji dozė, pasak gydytojos, yra nekenksminga ir gali būti skiriama.
Nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito galės skiepytis 50–60 metų žmonės. Į šią amžiaus grupę nepatenkantys asmenys vakciną gali gauti savo lėšomis gydymo įstaigose ar kitose skiepijančiose vietose, taip pat vaistinėse.
