Valstybės rezervo veikimas krizės metu priklauso ne tik nuo valdžios pasirengimo – prie jo turi aktyviai prisidėti ir verslas, teigia ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Apie tai premjeras kalbėjo penktadienį Kaune vykusiame parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ forume.
M. Sinkevičiaus teigimu, sutrikus įprastam rinkos veikimui, valstybė privalo gebėti užtikrinti pagrindinius gyventojų poreikius. Tam iš anksto būtina aiškiai susitarti dėl atsakomybių ir numatyti, kaip žmonės būtų aprūpinami maisto produktais.
Premjeras valstybės rezervą įvardijo kaip vieną svarbiausių pasirengimo krizėms dalių. Jo teigimu, atsargos turi būti greitai pasiekiamos ir tinkamai paskirstomos, tačiau vien valstybės pastangų tam nepakanka – būtinas gamintojų ir tiekėjų įsitraukimas.
Pasak M. Sinkevičiaus, rezervo sistema turi veikti kaip tarpusavyje suderintas mechanizmas, o bendradarbiavimas su verslu privalo būti išbandytas praktiškai. Ši sistema, jo vertinimu, turi remtis rizikų analize, tiksliai apskaičiuotais poreikiais, patikrintais veiksmų scenarijais ir aiškiu pareigų pasidalijimu.
Premjeras taip pat pabrėžė, kad pasirengimą būtina reguliariai tikrinti realiomis sąlygomis. Dėl šios priežasties procedūros ir institucijų tarpusavio sąveika buvo vertinamos prieš kiek daugiau nei savaitę pasibaigusiose mobilizacijos pratybose „Vyčio skliautas“.
Valstybės kontrolė: atsargos gyventojus gali pasiekti ne laiku
Kaip skelbė ELTA, šiemet Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė reikšmingų valstybės rezervo spragų. Rezervas formuojamas neatsižvelgiant į didžiausią riziką keliančius pavojus, o dabartinė atsargų kaupimo ir priežiūros sistema negarantuoja, kad jų pakaks ir kad jos prireikus bus greitai nugabentos į reikiamas vietas.
Valstybės rezervą sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos: medicinos, transporto ir civilinės saugos priemonės bei maisto produktai.
Tačiau audito metu nustatyta, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi didžiosios dalies šių atsargų rūšių, jų kiekių, kaupimo terminų ir datos, iki kada jos turėtų būti sukauptos, nors tokį reikalavimą nustato teisės aktai.
Nuo 2022 metų iki 2025 metų pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti skirta 12,6 mln. eurų.
Auditas taip pat parodė, kad grėsmės atveju valstybės rezervo maisto atsargos būtų pradėtos naudoti tik nuo septintosios dienos. Pirmąsias 72 valandas maistu turėtų pasirūpinti patys gyventojai, o ketvirtą–šeštą dienomis tiekimą turėtų organizuoti savivaldybės. Vis dėlto nustatyta, kad savivaldybės tam skirtų atsargų nekaupia.
Be to, per pastaruosius aštuonerius metus – nuo 2017 metais atlikto audito – neįgyvendintos Valstybės kontrolės rekomendacijos, susijusios su tinkamu valstybės pasirengimu.
