Brangesnis šildymas, didėjančios kainos ir lėtesnis ekonomikos augimas – tokią artimiausio laikotarpio perspektyvą Lietuvai pateikė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Vis dėlto ji įžvelgė ir palankių pokyčių, kurie galėtų sušvelninti augančių išlaidų naštą.
Spalio 8 dieną ekonomistė pristatė prognozes, kaip kitąmet gali keistis šalies ekonomika, kainos, darbo rinka ir gyventojų finansinė padėtis.
Šildymo sezonas bus brangesnis
Pasak I. Genytės-Pikčienės, Europos dujų saugyklos šiemet užpildytos prasčiau, o dujų kaina yra maždaug 2,3 karto didesnė nei prieš metus.
Atsargų kaupimą apsunkino ilgai trukusi praėjusi žiema, aukštos kainos ir lūkesčiai, kad geopolitinis konfliktas netrukus bus išspręstas.
Lietuvos šilumos ūkyje naudojamos ne tik dujos, bet ir biokuras. Užsitęsę šalčiai pavėlino pasiruošimą naujam sezonui, o drėgna vasara šiuos darbus dar labiau apsunkino. Dėl rinkoje susidariusio disbalanso biokuro kainos tebėra aukštos, todėl artėjantis šildymo sezonas, ekonomistės vertinimu, bus brangesnis.
Gyventojų išlaidas dar padidins ir šildymo lengvatos atsisakymas. Tačiau I. Genytė-Pikčienė priminė, kad 2022 metais šildymas brango kur kas labiau – tuomet kaina išaugo 1,8 karto.
Degalų brangimas jau keičia žmonių įpročius
Ekonomistė taip pat išskyrė pasaulinės dyzelino rinkos sutrikimus. Juos lemia tiekimo iš Persijos įlankos problemos, didesnės transportavimo išlaidos ir sumažėję naftos perdirbimo pajėgumai.
Europa šiam sukrėtimui ypač jautri, nes dyzelinas sudaro reikšmingą jos degalų rinkos dalį. Lietuvos regiono pažeidžiamumą papildomai didina didelė dyzelinių automobilių dalis ir senas automobilių parkas.
Mažmeninės prekybos degalais apyvarta realiąja išraiška traukiasi. Tai, pasak I. Genytės-Pikčienės, rodo, kad gyventojai dėl išaugusių kainų degalų perka mažiau.
Atmetus mokesčius, Lietuvoje dyzelinas yra vienas pigesnių ir kainomis panašus į kaimyninių šalių degalus. Tačiau skirtinga valstybių mokesčių politika keičia konkurencijos sąlygas ir skatina dalį gyventojų degalų įsigyti užsienyje.
Lenkija degalams taikomą PVM sumažino nuo 23 iki 8 proc., akcizus nuleido iki Europos Komisijos leidžiamo minimumo, taip pat įvedė viršpelnių mokestį šiame sektoriuje veikiančioms įmonėms.
Ekonomistės teigimu, plačios intervencijos į kainas valstybei kainuoja brangiai ir iškraipo rinką. Vis dėlto Lietuva turi įvertinti kaimyninių šalių sprendimus, kad neatsirastų nepalankus mokestinis arbitražas. Mažėjant degalų pardavimams šalies viduje, esą reikėtų strategiškai peržiūrėti akcizų politiką ir viso sektoriaus konkurencingumą.
Kitąmet gali atsinaujinti maisto infliacija
Šiemet maisto kainų pokyčiai buvo palankūs – jos net šiek tiek sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais.
Tačiau užsitęsusi energetikos krizė šią tendenciją gali pakeisti. Brangstanti energija didina žemės ūkio bei transportavimo sąnaudas. Dujų kaina tiesiogiai susijusi su azoto trąšų gamyba, o kitoms trąšoms pagaminti svarbi elektros kaina.
I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad iki šiol maisto infliacija nebuvo fiksuojama, tačiau energetikos krizė gali sukelti naują kainų augimo bangą žaliavų rinkose. Dėl to kitąmet didėja maisto infliacijos atsinaujinimo rizika.
Energetikos sukrėtimas veikia ir palūkanas
Energetikos kainų augimas daro įtaką infliacijai ir centrinių bankų sprendimams.
Ekonomistės pristatyme nurodyta, kad eurozonos infliacija priartėjo prie 3,8 proc. ir gerokai viršija siekiamą 2 proc. ribą. Finansų rinkos jau vertina tolesnio palūkanų didėjimo kitąmet galimybę.
„Euribor“ į šiuos pokyčius jau sureagavo: rugpjūtį 12 mėnesių rodiklis perkopė 3 proc., o 6 mėnesių rodiklis pasiekė panašų lygį.
Tačiau didesnės palūkanos kol kas nesustabdė skolinimosi Lietuvoje. Paskolų portfeliai toliau auga, o neveiksnių paskolų dalis tebėra labai maža. Tai rodo palyginti gerą gyventojų ir įmonių finansinę būklę.
Pasaulinė padėtis kelia rizikų eksportui
JAV šiemet naftos eksportą padidino 30 proc., o naftos produktų eksportas išaugo penktadaliu. Tuo metu gavyba padidėjo tik nežymiai. I. Genytė-Pikčienė neatmetė, kad prieš vidurio laikotarpio rinkimus JAV gali riboti eksportą.
Didesnio naftos trūkumo pasauliui kol kas padėjo išvengti ir Kinija, sumažinusi importą bei naudojusi sukauptas atsargas. Tačiau neaišku, kiek laiko ši situacija išliks.
Europos pramonėje pastebimi geresni lūkesčiai, prie kurių prisideda augančios gynybos išlaidos. Vis dėlto bendro pramonės atsigavimo dar nematyti, o Vokietijos energetikai imlios pramonės šakos ir toliau susiduria su sunkumais.
2029 metais skolai aptarnauti gali prireikti beveik 2 mlrd. eurų
Lietuvos viešųjų finansų padėtis šiuo metu išlieka palanki, tačiau ateities prognozės kelia nerimą. Remdamasi Valstybės kontrolės duomenimis, I. Genytė-Pikčienė nurodė, kad per kelerius metus valdžios sektoriaus skola gali pasiekti 55 proc. BVP.
Riziką didina ir didėjančios skolos aptarnavimo išlaidos. Joms skiriamos lėšos mažina valstybės galimybes finansuoti viešąsias paslaugas ir kitus poreikius.
2029 metais Lietuvos skolos aptarnavimo išlaidos gali siekti beveik 2 mlrd. eurų. Todėl ekonomistė ragino atsargiai valdyti naujus įsipareigojimus. Gynybą ji įvardijo kaip prioritetą, tačiau kitų išlaidų didinimą siūlė planuoti apdairiai.
Lietuva tebėra tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų
Pirmąjį pusmetį Lietuva išliko tarp penkių sparčiausiai augusių Europos Sąjungos valstybių. Toks augimas didina biudžeto pajamas ir padeda išlaikyti šalies patrauklumą investuotojams, darbuotojams bei vietos verslui.
Vis dėlto tokį pat tempą išlaikyti ateinančiais ketvirčiais gali būti sunkiau. Ekonomistė pirmąjį pusmetį pavadino įspūdingu, tačiau pabrėžė, kad ateityje iššūkių daugės.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, atsiimtos pensijų kaupimo lėšos prisidėjo prie ekonomikos augimo, bet nesukėlė perteklinio vartojimo. Antrosios pensijų pakopos reformos poveikis vartojimui ypač išryškėjo po pirmojo lėšų atsiėmimo etapo ir paskatino ekonomikos plėtrą.
Lietuvoje kol kas neįvyko toks vartojimo šuolis, koks buvo fiksuotas Estijoje.
Savaitės pradžioje ECB vyriausiasis ekonomistas pareiškė, kad palūkanų normų didinti gali ir neprireikti, nes eurozonos ekonomikos aktyvumą gali slopinti kiti veiksniai. Šis komentaras bent laikinai paveikė finansų rinkas.
Metinė infliacija pasiekė 6,7 proc.
Pagrindiniu kainų augimo veiksniu išlieka energetika – brangesni degalai ir šildymas. Tačiau jų poveikis jau plinta ir į kitas prekes.
Artimiausiais mėnesiais infliacija, ekonomistės teigimu, tebebus aukšta. „Artea“ bankas prognozuoja, kad šių metų vidutinė metinė infliacija sieks 5,3 proc.
Birželį buvo prognozuota, kad šiemet darbo užmokestis augs 8,2 proc., tačiau antrąjį ketvirtį metinis augimas pasiekė 10 proc.
„Artea“ bankas sumažino Lietuvos šių metų BVP augimo prognozę nuo 3,3 iki 2,9 proc. Kitąmet šalies ekonomikai prognozuojamas 2,3 proc. augimas.
Būsto kainos apsunkina pirmojo būsto įsigijimą
Būsto rinka išlieka aktyvi, o rugsėjo duomenys kol kas nerodo, kad ji lėtėtų.
I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį į skirtingus institucijų sudaromus būsto kainų indeksus, kurie fiksuoja dviženklį kainų augimą.
Pagal jos pristatytus duomenis, būstas Lietuvoje kainuoja maždaug penktadaliu daugiau. Lietuvos banko pasikartojančių sandorių indeksas Kauno miesto savivaldybėje rodo dar didesnį – maždaug ketvirtadalio – kainų augimą.
