Šią vasarą atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad daugiau kaip 38 proc. gyventojų tiesiogiai arba netiesiogiai susidūrė su seksualinio smurto apraiškomis. Apklausos duomenys taip pat atskleidė, jog nemaža visuomenės dalis atsakomybę už patirtą smurtą linkusi priskirti pačiai aukai.
Liepos mėnesį Lietuvos moterų lobistinės organizacijos užsakymu vykdyta reprezentatyvi gyventojų apklausa siekta išsiaiškinti visuomenės požiūrį į seksualinį smurtą, jo atpažinimą ir pagalbą nukentėjusiesiems.
Tyrimo rezultatai ketvirtadienį pristatyti Seime vykusioje spaudos konferencijoje.
Daugiau kaip 38 proc. respondentų nurodė pažįstantys žmogų, kuris yra patyręs žodinį priekabiavimą, nepageidaujamą fizinį kontaktą, seksualinį prievartavimą ar išžaginimą, intymaus turinio paviešinimą be sutikimo arba kito asmens priekabiavimą internete.
4,1 proc. apklaustųjų teigė patys tapę seksualinio prievartavimo arba išžaginimo aukomis.
Lietuvos moterų lobistinės organizacijos vadovė Dalia Puidokienė spaudos konferencijoje sakė, kad žmonėms dažnai trukdo prabilti gėda ir kaltė. Beveik 51 proc. respondentų teigė baiminantys, kad jais nepatikės, 43 proc. nurodė nepasitikintys teisine sistema, o daugiau kaip trečdalis bijo galimo kaltininko keršto ar kitų jo veiksmų.
Visuomenėje tebėra stiprus aukos kaltinimo požiūris
Apklausos rezultatai rodo, kad maždaug pusė respondentų mano, jog už patirtą seksualinį smurtą tam tikra prasme atsakinga pati auka.
47,1 proc. apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutiko, kad apsvaigęs žmogus yra atsakingas už prieš jį panaudotą seksualinį smurtą. 51,6 proc. manė, kad asmuo, žodžiais ar veiksmais neparodęs pasipriešinimo, už patirtą smurtą atsakingas iš dalies. Dar 38,3 proc. teigė, kad atsakomybę už seksualinį smurtą prisiima naktiniuose klubuose besilankantys žmonės.
D. Puidokienės teigimu, toks požiūris skatina aukas jausti kaltę ir gėdą, abejoti savimi bei baimintis, kad aplinkiniai jomis nepatikės arba sistema jų neapsaugos. Ji pabrėžė, kad tai nereiškia aukų silpnumo – tokį jausmą palaiko visuomenės ir teisės sistemos keliami klausimai, kodėl žmogus nesipriešino.
Apklausos metu buvo klausiama ir apie priemones, kurios padėtų spręsti seksualinio smurto problemą Lietuvoje. Iš 1002 respondentų 44,2 proc. teigė pasigendysiantys teisinio reglamentavimo pokyčių. 18,7 proc. nurodė geresnio specialistų parengimo poreikį, o 17,4 proc. – didesnio visuomenės informavimo šia tema.
Beveik 13 proc. apklaustųjų sakė, kad Lietuvoje trūksta lengviau prieinamos specializuotos pagalbos nukentėjusiesiems.
Organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė teigė, kad beveik pusė visuomenės seksualinį smurtą jau sieja ne vien su fizinės jėgos naudojimu ir pradeda atpažinti bei netoleruoti prievartos, kai naudojamos narkotinės medžiagos. Vis dėlto, jos teigimu, maždaug pusė gyventojų seksualinį smurtą vis dar pirmiausia sieja su fizinės jėgos panaudojimu.
