Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, Lietuvos ryšio operatoriai šių metų trečiąjį ketvirtį sustabdė daugiau kaip 2,15 mln. iš užsienio skambintų skambučių, kuriuose buvo naudojami suklastoti numeriai. Tai yra 22,5 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį, kai buvo užblokuota 2,78 mln. tokių skambučių.
Vis dėlto apgaulingų trumpųjų žinučių mastas smarkiai išaugo. Palyginti su antruoju ketvirčiu, užblokuotų SMS skaičius padidėjo daugiau nei keturis kartus – iki 5,25 mln.
RRT pirmininkė Jūratė Šovienė teigia, kad mažesnis apgaulingų skambučių srautas rodo taikomų blokavimo priemonių veiksmingumą. Tačiau, pasak jos, sukčiai ieško kitų būdų pasiekti gyventojus ir vis dažniau pasitelkia žinutes bei susirašinėjimo programėles.
RRT vadovės vertinimu, tai yra nuolatinės technologinės varžybos: sustiprinus vieną apsaugos grandį, nusikaltėliai ima ieškoti kitos silpnos vietos. Todėl, be techninių sprendimų, svarbu, kad žmonės patys mokėtų atpažinti apgaulę.
Kaip elgtis gavus įtartiną žinutę?
RRT atkreipia dėmesį, kad sukčiai gali apsimesti valstybės institucijų, bankų ar kitų organizacijų darbuotojais ne tik SMS žinutėse, bet ir „WhatsApp“, „Viber“, „Messenger“ bei kitose susirašinėjimo platformose.
Net ir oficialiai atrodančią žinutę būtina vertinti kritiškai, ypač jei joje raginama veikti nedelsiant. Valstybės institucijos tokiais kanalais neprašo pateikti prisijungimo duomenų ar patvirtinti mokėjimų.
Gavus įtartiną pranešimą, nereikėtų spausti jame esančių nuorodų ar atverti įtartinų priedų. Taip pat negalima atskleisti asmens duomenų, elektroninės bankininkystės ar kitų prisijungimo duomenų ir patvirtinti mokėjimo operacijų, kurių pats žmogus nepradėjo.
Siuntėją rekomenduojama užblokuoti, o žinutę susirašinėjimo programėlėje pažymėti kaip šlamštą arba bandymą sukčiauti.
Apie įtartinus skambučius ar žinutes, kuriose pateikiama galimai kenkėjiška nuoroda, patariama pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) per jo interneto svetainę. Jeigu žmogus jau atskleidė prisijungimo ar mokėjimo informaciją, patvirtino mokėjimą arba pervedė pinigus, jis turi kuo greičiau kreiptis į savo banką ir policiją.
Kuo dažniausiai vilioja sukčiai?
Gyventojus dažnai pasiekia pranešimai apie neva nesumokėtas baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, greičio viršijimą ar netinkamą automobilio parkavimą. Taip pat raginama atnaujinti arba pratęsti elektroninį parašą, „Smart ID“ ar ryšio paslaugas.
Tokiose žinutėse žmonės neretai nukreipiami į suklastotas institucijų ar įmonių interneto svetaines, kuriose bandoma išvilioti asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis.
RRT skelbia, kad 99,8 proc. visų trečiąjį ketvirtį užblokuotų SMS buvo žinutės su nuorodomis į interneto svetaines, kurias NKSC pripažino žalingomis. Operatoriai, vykdydami RRT nurodymus, tokias žinutes blokuoja nedelsdami, todėl jos vartotojų nepasiekia.
RRT taip pat ragina įmones ir organizacijas, kurios su klientais bendrauja SMS žinutėmis, apsaugoti savo pavadinimus nuo panaudojimo sukčiavimo pranešimuose. Dėl SMS identifikacinių požymių suderinimo įmonės turi kreiptis tiesiogiai į mobiliojo ryšio operatorius.
Iki 2026 metų rugsėjo pabaigos su „Telia Lietuva“ SMS siuntimo identifikacinius požymius buvo suderinusios 13 įmonių, su „Bitė Lietuva“ – 11, o su „Tele2“ – 8 įmonės.
Per trečiąjį ketvirtį operatoriai, privalantys taikyti apsimestinių trumpųjų žinučių blokavimo priemones, sustabdė daugiau kaip 12,5 tūkst. SMS, kurių identifikaciniai požymiai neatitiko nustatytų reikalavimų.
