Lapkričio 29 dieną Europos Sąjungoje pradedami taikyti naujosios taršos normos „Euro 7“ reikalavimai. Jie apims ne tik išmetamąsias dujas, bet ir stabdžių dėvėjimosi metu susidarančias kietąsias daleles, padangų dilimą bei elektromobilių baterijų ilgaamžiškumą.
Vis dėlto vienas reikšmingiausių pokyčių bus susijęs su automobiliais, turinčiais vidaus degimo variklius. Jų diagnostikos sistemos turės nuolat tikrinti taršos kontrolės įrangą. Jeigu tam tikras gedimas ilgai nebus pašalintas, sistema gali apriboti galimybę vėl užvesti variklį.
Pirmasis „Euro 7“ taikymo etapas prasidės lapkričio 29 dieną. Nuo tada nauji lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių tipai Europos Sąjungoje galės būti homologuojami tik tuo atveju, jei atitiks naujus reikalavimus.
Automobiliams, kurių tipai jau patvirtinti pagal ankstesnes normas, iškart persitvarkyti nereikės. Iš esmės visiems naujiems šių kategorijų automobiliams, pateksiantiems į Europos rinką, „Euro 7“ bus taikomas nuo 2027 metų lapkričio 29 dienos.
Uždelstas remontas gali užblokuoti variklio užvedimą
Vienas pagrindinių naujovės aspektų – automobilio gebėjimas savarankiškai vertinti išmetamųjų teršalų kiekį ir taršos mažinimo sistemų darbą.
Naujuose automobiliuose bus diegiama pažangesnė stebėjimo sistema, vadinama OBM. Ji turės nustatyti, ar išmetamųjų dujų valymo įranga veikia tinkamai.
Jeigu bus aptiktas gedimas, dėl kurio taršos kontrolės sistema nebegalės tinkamai atlikti savo funkcijos, elektronika pirmiausia apie tai informuos vairuotoją ir suteiks laiko problemai išspręsti. Tačiau tokių įspėjimų ignoruoti neribotą laiką nebus galima.
Europos Komisijos patvirtintose techninėse taisyklėse numatyta, kad jeigu per 2 400 kilometrų gedimas nebus pašalintas, gali būti pradėta papildomų apribojimų taikymo procedūra.
Gamintojai galės pasirinkti vieną iš kelių sprendimų. Įjungus ribojimo sistemą, automobilis, pavyzdžiui, galėtų leisti variklį užvesti ne daugiau kaip 20 kartų. Vėliau ši galimybė būtų blokuojama.
Kitu atveju galėtų būti apribotas likęs nuvažiuoti atstumas – jam pasibaigus variklio iš naujo užvesti nebūtų leidžiama.
Dar viena galima priemonė – variklio užvedimo blokavimas po degalų papildymo arba degalų pylimo angos užrakinimas, kad automobilio nebūtų galima papildyti.
Konkrečią sistemą pasirinks pats gamintojas. Apribojimai nebus taikomi dėl kiekvieno nedidelio gedimo – jie skirti atvejams, kai problema trukdo tinkamai kontroliuoti išmetamųjų teršalų kiekį.
Teršalų ribos beveik nesikeis, tačiau jų matavimas taps griežtesnis
Nors „Euro 7“ laikomas naujos kartos taršos standartu, pagrindinės lengvųjų automobilių išmetamųjų teršalų ribos iš esmės liks tokios pačios kaip pagal „Euro 6“.
Dyzeliniams lengviesiems automobiliams ir toliau bus taikoma 80 mg/km azoto oksidų (NOx) riba, o benzininiams automobiliams – 60 mg/km.
Tačiau bus pakeistas teršalų vertinimo būdas. Į apskaitą bus įtraukiamos ir mažesnės kietosios dalelės. Iki šiol daugiausia buvo vertinamos ne mažesnės kaip 23 nanometrų skersmens dalelės, o pagal „Euro 7“ bus skaičiuojamos dalelės nuo 10 nanometrų.
Daugiau dėmesio bus skiriama ir taršos kontrolės įrangos ilgaamžiškumui. Automobilis turės atitikti nustatytus reikalavimus ne tik būdamas naujas, bet ir po kelerių eksploatacijos metų.
Pagrindinis lengvųjų automobilių atitikties laikotarpis truks aštuonerius metus arba 160 tūkst. kilometrų. Papildomas laikotarpis sieks iki dešimties metų arba 200 tūkst. kilometrų, taikant atitinkamai pakoreguotus reikalavimus.
Reglamentuojama bus ir stabdžių bei padangų tarša
Iki šiol Europos taršos normos daugiausia buvo susijusios su išmetamosiomis dujomis. „Euro 7“ pirmą kartą apims ir stabdžių dėvėjimosi metu išsiskiriančias daleles.
Iki 2029 metų pabaigos lengviesiems automobiliams su vidaus degimo varikliais ir hibridine pavara bus taikoma 7 mg/km kietųjų dalelių (PM10) riba. Elektromobiliams nustatyta griežtesnė – 3 mg/km – riba.
Naujasis standartas taip pat numato padangų dėvėjimosi kontrolę. Važiuojant dalelės išsiskiria ne tik dėl stabdžių, bet ir dėl padangų dilimo, todėl jos taip pat vertinamos kaip aplinkos taršos šaltinis. Bendri bandymų ir vertinimo metodai bus diegiami etapais.
Elektromobilių baterijoms nustatomi ilgaamžiškumo kriterijai
„Euro 7“ pirmą kartą įtvirtina bendrus elektromobilių ir iš tinklo įkraunamų hibridų traukos baterijų ilgaamžiškumo reikalavimus.
Numatyta, kad per pirmuosius penkerius metus arba 100 tūkst. kilometrų lengvojo automobilio baterija turės išlaikyti bent 80 proc. pradinės talpos. Iki aštuonerių metų arba 160 tūkst. kilometrų laikotarpio pabaigos minimali išsaugota talpa turės siekti 72 proc.
Tokiais reikalavimais siekiama užtikrinti, kad baterijos tinkamai veiktų ne tik pirmaisiais automobilio naudojimo metais. Taip pat bus numatytas automobilio aplinkosauginis pasas, kuriame bus pateikiama informacija apie taršą, energijos sąnaudas, nuvažiuojamą atstumą ir baterijos charakteristikas.
