Jei gydymo įstaigoje jūsų prašoma papildomai sumokėti už medicinos paslaugą, priemonę ar tyrimą, neskubėkite atverti piniginės. Pirmiausia verta išsiaiškinti, ar konkrečią paslaugą apmoka ligonių kasa ir už ką tiksliai prašoma mokėti.
Valstybinė ligonių kasa sveikatos priežiūros paslaugas apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, kai privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas žmogus dėl reikiamos paslaugos kreipiasi į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa. Kai būtina, pacientas taip pat turi turėti siuntimą.
Tokiu atveju už gydytojo paskirtą gydymą ir jam reikalingas priemones pacientui negali būti taikomos priemokos nei valstybinėje, nei privačioje gydymo įstaigoje.
Valstybinės ligonių kasos Įstaigų priežiūros Vilniaus skyriaus patarėja Julija Valienė aiškina, kad į ligonių kasos apmokamos paslaugos kainą įtraukiamos visos gydymui būtinos sudedamosios dalys: gydytojo konsultacija, tyrimai, procedūros ir medicinos priemonės. Todėl už gydytojo paskirtą ligonių kasos apmokamą kraujo, radiologinį ar kitą tyrimą pacientui papildomai mokėti nereikia.
Kada galima prašyti sumokėti dalį kainos?
Kai kuriais atvejais pacientas gali pasirinkti brangesnę medicinos priemonę, nei ta, kuri kompensuojama. Tokia galimybė numatyta, pavyzdžiui, atliekant endoprotezavimo, kataraktos ir kitas operacijas, tačiau ji taikoma tik Vyriausybės patvirtintame sąraše esančioms priemonėms.
- kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės ir riešo sąnarių endoprotezams;
- implantams, naudojamiems atliekant artroskopines operacijas.
Gydymo įstaiga pirmiausia turi pasiūlyti ligonių kasos apmokamą priemonę, už kurią pacientui nereikėtų primokėti. Jei žmogus savo noru pasirenka brangesnę alternatyvą, jis turi sumokėti ne visą jos kainą, o tik kainų skirtumą tarp kompensuojamos ir pasirinktos priemonės.
Prieš tokį pasirinkimą gydymo įstaiga privalo žodžiu ir raštu aiškiai paaiškinti, kuo priemonės skiriasi ir kokio dydžio būtų priemoka. Pacientas taip pat turi pasirašyti sutikimą mokėti, pabrėžia J. Valienė.
Už ką ligoninėje mokėti vis dėlto tenka?
Vienvietė palata, individualus maitinimas, artimųjų apgyvendinimas, asmeninis asistentas ir kiti papildomi patogumai paprastai nelaikomi gydymui būtinais. Kadangi tai yra nemedicininės komforto paslaugos, jų išlaidos iš fondo nepadengiamos, o jas pasirinkęs pacientas moka visą kainą.
Kitaip yra tuo atveju, kai vienvietė palata, individualus maitinimas, asistentas ar kitos sąlygos reikalingos dėl paciento sveikatos būklės arba infekcijų kontrolės. Tuomet tai nėra asmens pageidaujamas patogumas, todėl privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas žmogus už tokias paslaugas mokėti neturi.
Pacientai taip pat moka už sveikatos apsaugos ministro patvirtintame mokamų paslaugų sąraše nurodytas paslaugas. Tarp jų – kosmetinės chirurgijos operacijos, kosmetologinės procedūros, akupunktūra, sveikatos patikrinimas, reikalingas vairuotojo pažymėjimui gauti, ir kitos paslaugos.
Ką būtina išsiaiškinti prieš pasirašant ir mokant?
Gydymo įstaigoje verta paklausti, ar egzistuoja nemokama alternatyva, už ką konkrečiai prašoma mokėti ir kokia yra tiksli suma. Tokie klausimai gali padėti išvengti nepagrįstų išlaidų.
Jeigu pateiktas paaiškinimas neaiškus, pacientas neturėtų skubėti pasirašyti sutikimo mokėti. Prieš atliekant mokėjimą galima kreiptis į ligonių kasą ir pasitikslinti, ar prašoma priemoka yra pagrįsta.
Jei žmogus jau sumokėjo, bet vėliau suabejojo, ar tai buvo būtina, pirmiausia jis turėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei gautas atsakymas netenkina, ligonių kasai galima pateikti rašytinį kreipimąsi ir pridėti gydymo įstaigos paaiškinimą.
Pacientas neturėtų pats spręsti, ar mokėti už paslaugą, neturėdamas visos informacijos. Gydymo įstaigos privalo ją pateikti aiškiai ir suprantamai.
