Lapkričio 3-iąją prezidento Valdo Adamkaus namuose bus minima išskirtinė sukaktis – jam sukaks 100 metų. Ši data svarbi ne tik pačiam prezidentui, bet ir visai Lietuvai – ji turėtų likti šalies istorijoje.
Šiuo metu Valdas Adamkus yra išleistas iš Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų. Gydymo įstaigoje jis praleido lygiai mėnesį – nuo rugsėjo 26-osios iki spalio 26 dienos. Ligoninėje prezidentui buvo atlikta operacija.
Valdo Adamkaus kelias į prezidento postą
Vaikystė, mokslai ir šeima
Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus pasidalijo parengta jo biografija. Joje nurodoma, kad V. Adamkus gimė 1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune, tarnautojų šeimoje. Jis mokėsi Jono Jablonskio pradžios mokykloje ir Kauno „Aušros“ gimnazijoje, o karo metais įsitraukė į rezistencinę veiklą.
1944 metų liepą kartu su tėvais jis pasitraukė į Vokietiją. Ten baigė lietuvių gimnaziją ir Miuncheno universitete studijavo Gamtos fakultete. 1949 metais V. Adamkus išvyko į Jungtines Valstijas. Čikagoje jis dirbo automobilių dalių gamykloje, vėliau – braižytoju inžinerijos firmoje.
1960-aisiais Valdas Adamkus baigė Ilinojaus Technologijos institutą ir įgijo statybų inžinieriaus specialybę. 1951 metais jis vedė Almą Nutautaitę.
Veikla aplinkosaugos srityje ir išeivijoje
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje V. Adamkus buvo pakviestas dirbti į kuriamą JAV federalinės valdžios Aplinkos apsaugos agentūrą. Jis vadovavo aplinkos apsaugos mokslinio tyrimo centrui, vėliau tapo penktojo, Vidurio Vakarų, regiono agentūros administratoriaus pavaduotoju. 1981 metais jis paskirtas šio regiono Aplinkos apsaugos agentūros administratoriumi.
Gyvendamas Jungtinėse Valstijose, V. Adamkus aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeniniame ir politiniame gyvenime. 1958–1965 metais jis buvo liberalios krypties išeivijos organizacijos „Santara-Šviesa“, skelbusios šūkį „Veidu į Lietuvą“, vicepirmininkas, o 1967 metais išrinktas jos pirmininku.
Jis organizavo protesto akcijas prieš Lietuvos okupaciją ir įvairias peticijas. 1961–1964 metais V. Adamkus buvo Amerikos Lietuvių Bendruomenės Tarybos narys, Centro Valdybos vicepirmininkas ir Amerikos Lietuvių Tarybos narys.
Prezidentas taip pat aktyviai reiškėsi sporto srityje. 1948 metais Vokietijoje vykusioje Pavergtųjų tautų olimpiadoje lengvosios atletikos varžybose jis pelnė du aukso ir du sidabro medalius. 1951 metais V. Adamkus įsteigė JAV lietuvių akademinį sporto klubą „Lituanica“, o 1983 metais buvo Pasaulio lietuvių žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas.
Ryšiai su Lietuva ir politinė veikla
Nuo 1972 metų V. Adamkus kasmet, o kai kuriais metais ir kelis kartus per metus, atvykdavo į Lietuvą. Jis skatino bei rėmė vandenvalos įrenginių statybą ir aplinkosaugos monitoringo plėtrą, taip pat padėjo Baltijos šalių aplinkosaugos institucijoms gauti mokslinės literatūros, prietaisų ir programinės įrangos.
Eidamas JAV paramos Baltijos šalims aplinkosaugos srityje koordinatoriaus pareigas, jis organizavo Lietuvos mokslo įstaigų atstovų stažuotes Jungtinėse Valstijose ir padėjo Vilniaus universiteto bibliotekai įsigyti naujausios mokslinės literatūros.
1993 metais V. Adamkus vadovavo Stasio Lozoraičio, kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus, rinkimų kampanijai. 1996 metais jis aktyviai dalyvavo Lietuvos Seimo rinkimų kampanijoje ir telkė nuosaikias vidurio politines jėgas.
Prezidento kadencijos
1998 metais Valdas Adamkus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu, o pareigas pradėjo eiti tų pačių metų vasario 26 dieną. Prezidentūroje jis iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją ir nuosekliai rėmė jos įgyvendinimą.
2002 metais V. Adamkus siekė antrosios kadencijos, tačiau antrajame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. Pasibaigus kadencijai jis liko aktyvus Lietuvos vidaus ir užsienio politikos dalyvis bei skaitė paskaitas tarptautinėse konferencijose.
2004 metais Lietuvos Respublikos Seimui pašalinus Rolandą Paksą iš prezidento pareigų, V. Adamkus vėl kandidatavo į prezidentus. Birželio 27 dieną Lietuvos piliečiai jį antrą kartą išrinko Respublikos prezidentu penkerių metų kadencijai.
Antrosios kadencijos metu šalies vadovas siekė europietiškos gerovės kiekvienuose Lietuvos namuose ir norėjo užtikrinti, kad šalyje neliktų pamirštų žmonių.
2003 metais prezidentui V. Adamkui suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus žinių visuomenei titulas. Visame pasaulyje tokį titulą turi tik 42 asmenys, todėl šis įvertinimas buvo laikomas reikšmingu pripažinimu visiems Lietuvos žmonėms.
Žinių visuomenės srityje UNESCO rūpinasi interneto sklaida, bendruomenių interneto centrų kūrimu, bibliotekų ir archyvų modernizavimu, e. valdžios plėtra bei informacinių technologijų diegimu švietimo, moterų ir vaikų mokymo įstaigose bei sprendimų priėmimo struktūrose. Lietuvai turint savo geros valios ambasadorių, šalis tapo labiau pastebima tarp kitų UNESCO valstybių narių.
