Per spalio 9 d. vykusį telefoninį pokalbį su Donaldu Trumpu Vladimiras Putinas dar kartą iškėlė trišalio susitikimo su Xi Jinpingu galimybę. Jis galėtų vykti lapkričio 18–19 d. Kinijoje, Šendžene, per Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą, pranešė „The Wall Street Journal“.
Laikraščio šaltinio teigimu, V. Putinas tokį susitikimą sieja su „naujosios Jaltos“ idėja – derybomis dėl pasaulio įtakos sferų, panašiomis į 1945 metų konferenciją. Apie būtinybę peržiūrėti Europos saugumo tvarką Maskva kalbėjo dar iki įsiveržimo į Ukrainą, rašo „Agentstvo“.
2021 m. gruodžio 17 d., likus nedaug laiko iki įsiveržimo, Rusija pateikė Vakarams ultimatyvius reikalavimus. Jie buvo atmesti. Šie reikalavimai rodo, kad vien Ukrainos karo baigtis neišspręstų visų Maskvos keliamų klausimų:
- NATO plėtros sustabdymas. Rusija reikalavo teisiškai įpareigojančios garantijos, kad Aljansas niekada nepriims Ukrainos ir kitų buvusių Tarybų Sąjungos respublikų.
- Karinių pajėgų ir infrastruktūros atitraukimas. Maskva siekė, kad NATO išvestų pajėgas, ginkluotę ir karinę infrastruktūrą iš valstybių, į Aljansą įstojusių po 1997 m. gegužės, įskaitant Lenkiją, Baltijos šalis ir Balkanų valstybes.
- NATO operacijų ribojimas. Buvo reikalaujama nutraukti Aljanso karinę veiklą Rytų Europoje, Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje.
- Raketų dislokavimo draudimas. Rusija siūlė uždrausti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas vietose, iš kurių jos galėtų pasiekti kitos šalies teritoriją.
- Branduolinio ginklo apribojimai. Maskva siekė, kad branduoliniai ginklai nebūtų laikomi už juos turinčių valstybių nacionalinių teritorijų ribų. Tai reikštų ir JAV branduolinių ginklų, laikomų Europoje pagal dalijimosi su sąjungininkais principą, išgabenimą.
Maskvos „naujosios Jaltos“ planas
Su šia iniciatyva susipažinusio buvusio Rusijos žvalgybos darbuotojo teigimu, V. Putinas trišaliam formatui kelia didelius, nors ir sunkiai įgyvendinamus lūkesčius. Rusijos prezidentas norėtų, kad susitikimas taptų antrąja Jaltos konferencija, kurioje didžiosios valstybės pasidalytų pasaulį į įtakos zonas.
Maskva pasiūlymą surengti derybas APEC viršūnių susitikimo metu Kinijai perdavė diplomatiniais kanalais. WSJ šaltiniai teigia, kad Pekinas neprieštarautų, jeigu tokiai iniciatyvai pritartų D. Trumpas.
JAV prezidentas kol kas sutikimo nedavė, tačiau aukšto rango JAV pareigūnas teigė, kad D. Trumpą galėtų sudominti pažadas užbaigti karą. Toks derybų formatas neįtrauktų Ukrainos ir jos sąjungininkių Europoje.
Galimų derybų faktą patvirtino JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Jis „Reuters“ sakė, kad apie susitikimą buvo kalbama, tačiau neaišku, ar susitarimas jau galutinai pasiektas. Pasak M. Rubio, D. Trumpas aiškiai išreiškė norą užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas WSJ teigė, kad kol kas nėra aiškumo nei dėl susitikimo, nei dėl jo darbotvarkės. Vis dėlto, pasak jo, visos trys valstybės pripažįsta hipotetinę tokio susitikimo galimybę.
Maskva ir toliau reikalauja keisti Europos saugumo tvarką
2021 m. gruodį Rusija JAV ir NATO pateikė sutarčių dėl „saugumo garantijų“ projektus. Juose buvo reikalaujama teisiškai užkirsti kelią tolesnei Aljanso plėtrai, įskaitant Ukrainos ir kitų buvusių SSRS respublikų priėmimą, nutraukti NATO karinę veiklą Ukrainoje, Rytų Europoje, Pietų Kaukaze bei Centrinėje Azijoje ir grąžinti NATO pajėgų išdėstymą Europoje į 1997 metų lygį.
NATO atsisakė užverti duris būsimoms narėms ir pasiūlė kalbėtis apie ginklų kontrolę bei rizikos mažinimą. V. Putinas pareiškė, kad Rusijos reikalavimai buvo sutikti neigiamai. 2022 m. vasario 24 d., skelbdamas apie įsiveržimą, jis tvirtino, jog Maskva 30 metų bandė susitarti su Vakarais, tačiau esą susidūrė su „melu“ ir „šantažu“.
2024 m. birželį per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovybe V. Putinas pasiūlė kurti naują saugumo sistemą Eurazijoje ir palaipsniui mažinti „išorės valstybių“ karinį buvimą regione. 2025 m. gegužę jis dar kartą pareikalavo raštiškų garantijų dėl NATO nesiplėtimo, į šį reikalavimą įtraukdamas Sakartvelą, Moldovą ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos įtakos respublikas.
2026 m. rugsėjį V. Putinas pareiškė, kad Europos saugumo klausimai buvo išspręsti po Antrojo pasaulinio karo, o po SSRS žlugimo įvykę pokyčiai esą vyko su Rusijos sutikimu. Jo teigimu, visa, kas prieštarauja šiems susitarimams, nesutampa su Maskvos interesais.
Trišalio susitikimo idėja atsirado dar iki spalio mėnesio pokalbio. Rugsėjo 1 d. Jurijus Ušakovas pranešė, kad V. Putinas ir Xi Jinpingas aptarė galimą dvišalį viršūnių susitikimą. Rugsėjo 9 d. D. Peskovas patvirtino, jog V. Putinas šį klausimą aptarė su D. Trumpu. Spalio 1 d. „Valdajaus“ forume Rusijos prezidentas pareiškė esąs „tik už“, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia reikia nustatyti darbotvarkę. Iki konkretaus susitikimo šis klausimas suderintas nebuvo.
Vašingtono ir Maskvos santykiuose – nauji signalai
„Naujosios Jaltos“ idėja iškilo tuo metu, kai peržiūrimi Vašingtono ir Maskvos santykiai. Per pastarąsias savaites JAV:
- po spalio 9 d. D. Trumpo pokalbio su V. Putinu leido prekiauti rusišku dyzelinu;
- sustabdė naujų sankcijų, numatytų rugsėjį priimtame įstatyme, įvedimą;
- spaudė Kyjivą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms;
- aptarė galimus sandorius dėl „Lukoil“ užsienio turto, JAV investuotojo dalyvavimo „Nord Stream“ projektuose ir galimo Rusijos turto atšaldymo;
- JAV derybininkai taip pat kalbėjosi apie galimybę Europai vėl pirkti Rusijos energijos išteklius.
Apžvalgininkas: tai būtų ne nugalėtojų, o pralaimėtojų Jalta
Rusijos apžvalgininkas Valerijus Paniuškinas mano, kad net įvykęs D. Trumpo, Xi Jinpingo ir V. Putino susitikimas būtų „pralaimėtojų Jalta“. Jo teigimu, 1945 m. JAV, Didžioji Britanija ir SSRS į Jaltą atvyko jau pasiekusios strateginių pergalių, o dabartinės Rusija, JAV ir Kinija negali savęs laikyti dominuojančiomis pasaulio galiomis.
1945 m. vasario konferencija vyko tuomet, kai visos trys šalys neabejojo laimėjusios karą, cituojamas jis „The Moscow Times“. Didžioji Britanija buvo atlaikiusi precedento neturintį Londono bombardavimą, atkariavusi Afriką ir pasiekusi pranašumą ore bei jūroje. JAV kontroliavo Ramųjį vandenyną, buvo užėmusi pusę Italijos ir baigė kurti atominę bombą. Sovietų Sąjunga buvo praradusi ketvirtį savo teritorijos, bet ją susigrąžino ir užėmė trečdalį Europos. Tuo metu jau buvo nugalėtas vermachtas – pažangiausia 1940-ųjų karo mašina.
V. Paniuškinas pabrėžė, kad 1945 m. Jaltoje susitiko realios galybės, galėjusios pretenduoti į pasaulinį viešpatavimą, nors kiekvienai iš jų tokia kaina būtų buvusi pernelyg didelė. Dabartinė situacija, jo vertinimu, visiškai kitokia.
Apžvalgininkas taip pat pažymėjo, kad per laiką, per kurį Josifo Stalino karvedžiai pasitraukė iki Volgos, o vėliau pasiekė Vyslą ir Oderį, V. Putino kariuomenė neužėmė ne tik Donecko srities Slovjansko ir Kramatorsko, bet ir Malaja Tokmačkos kaimo Zaporižios srityje.
Jo teigimu, Rusijos vadovas nenorėtų prisiminti nei pralaimėjimo Sirijoje, nei beveik nulinio Rusijos ekonomikos augimo, nei eilių prie degalinių ir sąstingio. Esą pralieta daug kraujo, tačiau planai nebuvo įgyvendinti.
V. Paniuškinas taip pat nurodė, kad Amerika nesugebėjo nugalėti Irano ir nesuvaldė padėties Afganistane. Nors tai vyko ne D. Trumpo prezidentavimo metu, jo vertinimu, stipriausia pasaulio kariuomenė sunkiai susitvarko su ginkluotais Talibano kovotojais.
Kinija surengė karines pratybas aplink Taivaną, tačiau vėliau atsitraukė – sala pasirodė neįveikiama.
Apibendrindamas V. Paniuškinas teigė, kad tokia konferencija būtų pasaulio lyderių, kurių kariuomenės nesugebėjo nugalėti gerokai silpnesnių varžovų, susitikimas. Todėl, jo vertinimu, tai būtų ne nugalėtojų, o pralaimėtojų Jalta.
