Penktadienį Generalinė prokuratūra pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl galimai išprievartautos vilnietės. Tyrimas vykdomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už seksualinį prievartavimą.
Prokuratūra teigia, kad nagrinėjamos visos įvykio versijos, tikslinamos aplinkybės ir apklausiami liudytojai. Kol kas įtarimai niekam nepareikšti.
Ši žinia paskatino savo patirtimi pasidalyti naujienų portalo tv3.lt skaitytoją Rugilę. Tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai žinomi. Penktadienio vakarą po darbo ji skubėjo susitikti su draugais, todėl išsikvietė pavežėją.
Vos atsisėdusi automobilyje Rugilė pajuto įtampą. Ji pasakoja, kad vairuotojas uždavinėjo asmeniškus klausimus, dažnai atsisukdavo į keleivę, o kelionės pabaigoje palietė jos kelį.
Kelionė neprasidėjo net po kelių minučių
Rugilės teigimu, vairuotojas buvo ne lietuvis, o ji spėjo, kad galėjo būti kilęs iš Vidurinės Azijos. Automobilis kurį laiką stovėjo kieme, o vyras žiūrėjo į keleivę.
Po maždaug penkių minučių jis laužyta lietuvių kalba pasakė, kad ji jam patinka. Rugilė tikina tuo metu bandžiusi situaciją nuleisti juokais, nes skubėjo ir norėjo kuo greičiau pajudėti.
Prasidėjus kelionei, vairuotojas klausinėjo, ar moteris turi vaikiną arba vyrą, kur ir kodėl važiuoja, ar dalyvaus vakarėlyje. Sustojęs prie šviesoforo jis vėl atsisuko ir gyrė keleivės kvepalus. Vėliau domėjosi, ar ji vartos alkoholį ir kiek ketina išgerti.
Sunerimusi Rugilė iškart pasiėmė telefoną, artimiesiems persiuntė kelionės informaciją ir parašė, kad tai yra keisčiausia jos kelionė bei kad jie stebėtų situaciją, jei kas nors nutiktų.
Moteris taip pat pastebėjo, kad automobilis važiuoja neįprastu keliu, todėl maršrutą pasitikrino žemėlapyje. Nors jis atrodė tinkamas, visą kelionę ji jautė įtampą.
Prieš išlipant vairuotojas palietė jos kelį
Nemaloniausia akimirka, pasak Rugilės, atėjo kelionei baigiantis. Kai ji rengėsi išlipti, vairuotojas atsisuko, uždėjo ranką jai ant kelio ir pasakė tikintis po vakarėlio vėl galėsiantis ją pasiimti.
Moteris pasakoja išsigandusi, tačiau greitai atsidariusi duris, išlipusi ir nuėjusi. Ji tikina, kad ši patirtis iki šiol sukelia nemalonius prisiminimus.
Dabar, prieš sėsdama į pavežėjo automobilį, Rugilė stengiasi įvertinti vairuotoją, o įlipusi kelionės duomenis iškart siunčia artimiesiems. Ji pabrėžia, kad nesaugiai pasijutusios moterys neturėtų lipti į automobilį.
Rugilės teigimu, geriau pavėluoti ir nepasiekti suplanuotos vietos, nei ignoruoti vidinį jausmą, kad į automobilį lipti nereikėtų.
Specialistas ragina pasirūpinti saugumu dar prieš kelionę
Savigynos akademijos įkūrėjas ir savigynos treneris Žilvinas Šriubša tv3.lt sakė, kad apie saugumą reikėtų pagalvoti dar laukiant automobilio. Jei pavežėjas kviečiamas iš kavinės, pastato ar kitos patalpos, specialistas pataria laukti viduje ir stebėti, kada jis atvyks.
Atvažiavus automobiliui, rekomenduojama telefonu nufotografuoti transporto priemonę ir jos valstybinius numerius. Vairuotojas turėtų matyti, kad tai daroma. Nuotrauką galima nusiųsti artimiesiems ir parašyti, kad kelionė truks, pavyzdžiui, 15 ar 20 minučių.
Tokiu būdu artimieji galėtų greičiau pastebėti, jei keleivė negrįžtų sutartu laiku. Jei žmogus žadėjo būti namuose po 15 minučių, tačiau nepasirodo ir praėjus pusvalandžiui, šeimos nariai gali imtis veiksmų.
Jei vairuotojas klaustų, kodėl fotografuojamas automobilis, Ž. Šriubša siūlo atsakyti, kad to prašo artimieji. Anot jo, galima pasakyti ir tai, kad tėvas reikalauja visada fotografuoti automobilius bei siųsti nuotraukas, o jis dirba prokuratūroje.
Esant galimybei, moterims treneris rekomenduoja verčiau prašyti pažįstamų žmonių parvežti jas namo.
Kelionėje būtina sekti maršrutą
Įsėdus į automobilį Ž. Šriubša pataria neįsitraukti į asmeniškus pokalbius ir neatskleisti informacijos apie gyvenamąją vietą, santykius ar kitus privačius dalykus. Tokius klausimus, jo teigimu, geriau nutraukti.
Taip pat reikia stebėti, ar vairuotojas važiuoja pasirinktu maršrutu ir ar netikėtai nesuka į nuošalias vietas. Jei kelionė krypsta ne ten, kur turėtų, keleivė turėtų klausti priežasties.
Jeigu paaiškinimas neįtikina arba vairuotojas nepaiso prašymo važiuoti nurodytu keliu, apie situaciją galima pranešti artimiesiems. Kilus rimtam pavojui reikėtų kreiptis į policiją ir reikalauti sustoti.
Specialistas taip pat pataria paskambinti artimam žmogui ir garsiai įvardyti, kuria gatve važiuojama. Taip vairuotojui būtų aišku, kad keleivė nėra viena ir kad kiti žmonės žino jos buvimo vietą.
Kalba apie dujų balionėlį ir vietą už vairuotojo
Kalbėdamas apie savigynos priemones, Ž. Šriubša išskiria dujų balionėlį. Jis rekomenduoja rinktis čiurkšlinio, o ne rūko tipo priemonę: rūkas gali paveikti visus automobilyje esančius žmones, o čiurkšlė nukreipiama į konkretų asmenį.
Vis dėlto vien turėti balionėlį nepakanka – būtina iš anksto žinoti, kaip juo naudotis ir kaip elgtis kilus pavojui. Treneris taip pat mini aštrų daiktą, pavyzdžiui, manikiūro žirklutes, kurias, jo teigimu, reikėtų iš anksto išimti iš rankinės ir laikyti rankoje.
Jei vairuotojas užrakintų duris ir neleistų išlipti, o grėsmė būtų tiesioginė, gali tekti ieškoti būdų ištrūkti net per automobilio langą. Ž. Šriubša pasakoja matęs atvejį, kai moteris langą išdaužė kojomis.
Anot specialisto, žmogus tokioje situacijoje gali būti priverstas gintis, o veiksmų aplinkybes ir teisėtumą vėliau vertintų teisėsauga.
Automobilyje jis pataria sėdėti galinėje sėdynėje už vairuotojo. Jei vairuotojas nukryptų nuo maršruto, atsisakytų sustoti ar neleistų išlipti, reikėtų ieškoti galimybės pasitraukti į saugią vietą.
Saugumas nesibaigia automobiliui sustojus
Ž. Šriubša pabrėžia, kad svarbu įvertinti ir kelią nuo automobilio iki namų durų. Artimiesiems reikėtų pranešti ne tik apie atvykimą prie laiptinės, bet ir apie tai, kad namai jau pasiekti.
Jis prisiminė 1998 metų atvejį, kai draugė po naktinio pasilinksminimo buvo išleista prie laiptinės, tačiau iki namų nenuėjo – moteris buvo pagrobta laiptinėje. Jos buvo ieškoma penkias dienas.
Ši istorija, pasak trenerio, parodo, kad išlipimas prie daugiabučio dar nereiškia, jog žmogus yra saugus.
Paklaustas, ar verta prašyti vairuotojo sustoti toliau nuo gyvenamosios vietos, kad šis nesužinotų tikslaus adreso, specialistas teigė, jog vieno atsakymo nėra. Sustojus toliau galima neatskleisti namo ar buto, tačiau tuomet tektų eiti pėsčiomis, o tai taip pat gali būti nesaugu. Sprendimą, jo teigimu, reikia priimti įvertinus konkrečią situaciją.
Nuojautos ignoruoti nereikėtų
Pasak Ž. Šriubšos, įtarimų turėtų kelti ne tik vairuotojo žodžiai, bet ir bendra jo elgsena, reakcijos bei bendravimo būdas. Kartais žmogus atsako į klausimus, tačiau jo elgesys gali rodyti, kad mintimis jis yra kitur.
Jei keleivė jaučia, kad kažkas negerai, specialistas ragina neįtikinėti savęs, jog viskas praeis savaime, o įvertinti kylantį nerimą.
Išsigandusi moteris gali paskambinti artimam žmogui, palaikyti ryšį ir garsiai pasakyti, kur šiuo metu važiuoja. Taip ji parodytų, kad stebi situaciją ir apie jos buvimo vietą žino kiti.
Ž. Šriubšos teigimu, užpuolikai dažniau renkasi baikščias ir nedrąsias aukas, todėl svarbu neignoruoti savo nuojautos ir, pajutus grėsmę, nedelsiant ieškoti pagalbos.
