Sukčiai vis dažniau prisidengia bankų, policijos ir kitų institucijų vardu, o siunčiamos nuorodos gali nukreipti į tikrų interneto svetainių kopijas. Vis dėlto specialistai teigia, kad atpažinti pavojų galima atkreipus dėmesį į kelis svarbius požymius.
Apie sukčių naudojamus metodus ir būdus nuo jų apsisaugoti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė bei Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Skambučių mažėja, tačiau sukčiai persikelia į žinutes
Finansų įstaigų duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį nuo sukčių nukentėjo maždaug 7 tūkst. žmonių. Pernai tuo pačiu laikotarpiu tokių asmenų buvo apie 8 tūkst. Mažėjo ir nuostoliai: šiemet gyventojai prarado daugiau kaip 8 mln. eurų, o praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – 11,5 mln. eurų.
D. Uosytė mano, kad šie rodikliai rodo prevencinių priemonių naudą. Tačiau sukčiavimo mastas tebėra didelis, o nusikaltėliai nuolat pritaiko naujus veikimo būdus.
Viena labiausiai paplitusių schemų – duomenų viliojimas, dar vadinamas fišingu. Žmonėms siunčiami pranešimai apie tariamai nesumokėtas baudas ar mokesčius, taip pat prašoma patikslinti prekių pristatymo adresą. Paspaudus tokiame pranešime esančią nuorodą galima patekti į sukčių sukurtą interneto svetainę.
D. Uosytė teigė, kad Lietuvoje ši sukčiavimo forma išlieka itin aktyvi: gyventojams siunčiami pranešimai apie baudas, neapmokėtus mokesčius ar būtinybę patikslinti pristatymo informaciją.
D. Kuliešius pabrėžė, kad sukčiai gali suklastoti ne tik telefono numerį, bet ir ekrane rodomą skambinančiojo pavadinimą. Todėl skambutis, kuris atrodo esantis iš banko ar valstybinės institucijos, savaime nepatvirtina, kad iš tiesų susisiekė jų darbuotojas.
Pasak RRT atstovo, skaitmeninėje erdvėje negalima aklai pasitikėti skambinančiojo numeriu ar pavadinimu, nes nusikaltėliai gali apsimesti banko ar investicinės bendrovės atstovais. Dėl to kiekvienas žmogus turėtų išlikti budrus ir informaciją vertinti atsargiai.
D. Kuliešius nurodė, kad liepą skambučių buvo daugiausia – per savaitę užfiksuota apie milijoną skambučių. Nuo rugpjūčio jų sumažėjo, tačiau išaugo žinučių įvairiose skaitmeninėse platformose srautas. Tai ne tik įprastos mobiliojo ryšio operatorių siunčiamos SMS, bet ir pranešimai „Messenger“, „WhatsApp“ bei „Telegram“.
Gyventojų pranešimai apie įtartinus numerius ir nuorodas padeda institucijoms greičiau reaguoti bei apsaugoti kitus žmones. Informaciją galima pateikti policijos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro arba RRT interneto svetainėse – gauti duomenys patenka į bendrą sistemą.
Kaip elgtis sulaukus įtartino skambučio ar žinutės?
Sukčiai dažnai bando žmogų išgąsdinti ir priversti veikti nedelsiant. Jie gali pranešti apie tariamai įtartiną veiklą banko sąskaitoje, slaptą tyrimą ar esą būtinybę lėšas pervesti į „saugią sąskaitą“. Tokia taktika skirta tam, kad žmogus pasitikėtų pirmuoju kontaktu ir nepatikrintų informacijos kitu kanalu.
Jei skambinama tariamai iš banko ar policijos, specialistai pataria pokalbį nutraukti ir įstaigai perskambinti oficialiu, pačių susirastu telefono numeriu. Taip pat negalima atskleisti prisijungimo duomenų ar patvirtinti veiksmų, kurių žmogus pats neatlieka.
Prieš patvirtinant operaciją „Smart-ID“ ar banko programėlėje būtina perskaityti, koks veiksmas prašomas atlikti. Jei žmogus tikisi gauti pinigus, tačiau ekrane mato mokėjimo sumą ir gavėją, tai yra aiškus įspėjamasis ženklas.
Autorizavimo priemonėje visada nurodoma, ar vartotojas jungiasi prie paskyros, pasirašo sutartį, ar atlieka mokėjimą. Pastaruoju atveju matoma ir suma bei lėšų gavėjas. Todėl ekrane pamačius, kad atliekamas, pavyzdžiui, 200 eurų mokėjimas konkrečiam gavėjui, nors žmogus tikėjosi atgauti pinigus, reikėtų operacijos netvirtinti.
D. Uosytė priminė, kad norint gauti pinigus į sąskaitą nereikia suvesti kodų ar patvirtinti pavedimo. Tam pakanka gavėjo vardo, pavardės ir sąskaitos numerio. Prašymas patvirtinti pervedimą PIN kodu, kai žadama pervesti pinigus, gali reikšti sukčiavimo schemą.
Ar už išviliotus pinigus atsakingas bankas, priklauso nuo konkrečios situacijos. Banko atsakomybė gali kilti, jei operaciją lėmė techninė klaida ar sutrikimas banko pusėje. Tačiau dažniausiai mokėjimą pats inicijuoja ir patvirtina klientas, todėl tokiais atvejais atsakomybė tenka jam.
Jeigu apgaulinga žinutė gaunama per „Messenger“, „Instagram“ ar „WhatsApp“, mobiliojo ryšio operatoriai jos užblokuoti negali, nes neturi prieigos prie šių platformų susirašinėjimo. Tokiu atveju reikėtų apie pranešimą informuoti pačią platformą ir užblokuoti siuntėją.
D. Kuliešius taip pat ragino pranešti apie įtartinus skambučius, SMS pranešimus bei interneto nuorodas. Kuo greičiau institucijos gauna tokią informaciją, tuo greičiau gali ją patikrinti ir apriboti prieigą prie pavojingų svetainių.
Gyventojams, planuojantiems investuoti, D. Uosytė patarė pirmiausia pasitikrinti, kas siūlo paslaugą, ir pasikonsultuoti su patikimais finansų specialistais. Sukčių valdomose platformose gali būti rodomas išgalvotas investicijų augimas, kuriuo siekiama paskatinti žmogų pervesti dar daugiau pinigų.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą galima peržiūrėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
