Viešojoje erdvėje kilus kritikai dėl neblaivų automobilį vairavusio Vladimiro Laučiaus paskyrimo į Visuomenės informavimo etikos komisiją (VIEK), jį delegavusios Regioninių televizijų asociacijos (RTA) vadovė Vilma Marciulevičiūtė tikina, kad kandidatas atitiko teisės aktų reikalavimus. Jos teigimu, vienas incidentas neturėtų panaikinti visos žmogaus profesinės reputacijos.
V. Marciulevičiūtė nurodė, kad RTA sprendimą grindė V. Laučiaus profesine kompetencija, ilgamete žurnalisto patirtimi ir jo ankstesnės kadencijos komisijoje rezultatais. Beveik dvejus metus RTA atstovavęs V. Laučius, pasak asociacijos vadovės, pareigas vykdė atsakingai ir profesionaliai.
RTA pirmininkė taip pat teigė, kad asociacijos nariams, svarstant kandidatūrą, buvo žinomos V. Laučiaus baudžiamosios bylos aplinkybės.
V. Marciulevičiūtės teigimu, RTA netoleruoja teisės pažeidimų, tačiau mano, kad tinkamumas eiti profesinės savireguliacijos institucijos nario pareigas turi būti vertinamas visapusiškai. Ji pabrėžė, kad Visuomenės informavimo įstatyme VIEK nariams nepriekaištingos reputacijos kriterijus nėra nustatytas, o V. Laučius kitus įstatyme numatytus reikalavimus atitinka.
Dėl šių priežasčių asociacija, anot jos, nematė pagrindo atsisakyti V. Laučiaus kandidatūros.
B. Davidonytė: abejonės dėl vieno nario gali paliesti visą komisiją
Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė anksčiau Eltai teigė, kad V. Laučiaus paskyrimas gali pakirsti pasitikėjimą visa VIEK.
Jos vertinimu, komisijoje dirbantis asmuo sprendžia dėl žurnalistų ir kitų žmonių etikos, todėl kyla klausimų, kai pats komisijos narys neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus.
B. Davidonytė tokį atvejį pavadino prastu pavyzdžiu. Ji mano, kad etikos ir moralės standartai neturėtų būti taikomi tik kitiems, nes viena abejonių kelianti kandidatūra gali paskatinti abejoti ir visos komisijos sprendimais. Nors, jos teigimu, dauguma VIEK narių reikalavimus atitinka, tokia situacija gali paveikti pasitikėjimą visais komisijos nariais, taip pat ir tais, kurie nieko blogo nepadarė.
Visuomenės informavimo etikos asociacijos įstatuose nustatyta, kad į VIEK trejų metų kadencijai gali būti skiriami aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų žurnalistinio, teisinio arba su žiniasklaidos veikla susijusio darbo patirtį turintys asmenys.
VIEK nariai komisijoje gali dirbti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
B. Davidonytė nepriekaištingos reputacijos kriterijaus nebuvimą įstatuose vadina spraga. Jos nuomone, asociacija turėtų kreiptis į įstatymų leidėjus, kad šis reikalavimas būtų įtvirtintas, nes jis taikomas valstybės tarnyboje.
ŽPA vadovė taip pat sakė, kad RTA turėtų paaiškinti savo sprendimą, o kitos asociacijos taip pat gali kelti klausimus dėl V. Laučiaus delegavimo. Jos vertinimu, ši situacija susijusi su pasitikėjimu visa VIEK.
ELTA susisiekė su V. Laučiumi, tačiau jis situacijos komentuoti nepanoro.
VIEK sudėtį papildė įvairių organizacijų atstovai
Pagal Visuomenės informavimo įstatymą, po vieną atstovą į VIEK deleguoja Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariai, vieną narį skiria LRT, o tris narius iš universitetų pasiūlytų kandidatų atrenka Medijų taryba.
Pirmasis naujos kadencijos komisijos posėdis įvyko spalio 6 dieną. Šiai kadencijai VIEK vadovauti sutiko Gintaras Sarafinas, o jo pavaduotoja tapo Vaiva Radikaitė.
Komisijoje šiuo metu yra 14 narių, iš kurių 11 dirbo ir 2023–2026 metais.
VIEK dirbs Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos atstovas Ernestas Alesinas, V. Laučius, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos deleguota Asta Cibienė bei asociacijos „Nacionalinė spauda“ atstovė Ivona Jaroslavcevienė.
Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija į komisiją delegavo Valdą Latožą, Lietuvos žurnalistų sąjunga – Audrį Antanaitį, Lietuvos žurnalistų draugija – Gražiną Viktoriją Petrošienę, Interneto žiniasklaidos asociacija – G. Sarafiną, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija – Ramutę Šimukauskaitę, o Lietuvos kabelinės TV asociacija – V. Radikaitę.
Visuomeninis transliuotojas LRT į VIEK paskyrė Jurgą Tvaskienę.
Medijų tarybos deleguoti akademinės bendruomenės atstovai yra Klaipėdos universiteto docentė dr. Rosita Vaičiulė, Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės docentas Kristijonas Jakubsonas ir Vilniaus universiteto profesorius dr. Andrius Šuminas.
Po vairavimo išgėrus nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą
ELTA primena, kad spalio viduryje Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėjo politologo ir žurnalisto V. Laučiaus baudžiamąją bylą dėl vairavimo neblaiviam. Apeliacinį skundą pateikė pats V. Laučius. Jis prašo sutrumpinti draudimo vairuoti transporto priemones laikotarpį ir sumažinti konfiskuotinų pinigų sumą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas liepą nusprendė V. Laučių nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą. Laiduotoja paskirta buvusi jo sutuoktinė Loreta Laučiuvienė, o laidavimo laikotarpis nustatytas vieniems metams. Priėmus šį sprendimą, žurnalistui iškelta byla buvo nutraukta.
Teismas V. Laučiui taip pat atėmė teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams bei įpareigojo jį vienus metus dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose.
Be to, iš jo nuspręsta išieškoti automobilio, kurį jis vairavo neblaivus, vertę atitinkančią sumą – 20 670 eurų.
V. Laučius teisme buvo pripažinęs kaltę ir išreiškęs apgailestavimą, teigdamas, kad toks elgesys daugiau nepasikartos. Jis pasakojo alkoholį vartojęs sužinojęs apie mokslininko Dariaus Aleknos mirtį, tačiau policijos užfiksuotuose duomenyse nurodyta, kad vairuotojas alkoholį vartojo susipykęs su žmona.
Baudžiamoji byla V. Laučiui iškelta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vairavimą neblaiviam.
Policijos duomenimis, gegužės 31 dieną apie 17.31 val. Vilniuje, ties pastatu Blindžių gatvėje, V. Laučius vairavo automobilį „Toyota Rav 4“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Patikrinus nustatyta, kad jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija siekė 2,32 promilės.
