Kovo 10 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje siūloma griežčiau reguliuoti trumpalaikę būsto nuomą ir skatinti investicijas, didinančias būsto pasiūlą. Už dokumentą balsavo 367 europarlamentarai, 166 buvo prieš, o 84 susilaikė. Tačiau rezoliucija neturi teisinės privalomosios galios, o būsto politika pirmiausia lieka valstybių narių atsakomybė.
Europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Waldemaras Tomaszewskis laikosi nuomonės, kad vien šių priemonių nepakaks – esą reikalingi papildomi sprendimai Europos Sąjungos lygmeniu.
Siūlo daugiau europinių pinigų ir griežtesnę būsto rinkos kontrolę
V. Blinkevičiūtė pabrėžia, kad būsto įperkamumo problema ES pasiekė kritinį tašką. Jos teigimu, valstybėms ir savivaldybėms būtina sudaryti daugiau galimybių investuoti į įperkamą būstą.
Politikė teigia, kad teisė į būstą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, tačiau mažiausias ir vidutines pajamas gaunantys žmonės būstui išlaikyti jau turi skirti 40 proc. ar net daugiau savo pajamų.
Ji ragina keisti ES valstybės pagalbos taisykles, kad savivaldybės galėtų plačiau remti įperkamo būsto statybą ne tik mažiausias, bet ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
V. Blinkevičiūtė taip pat siūlo riboti spekuliaciją nekilnojamuoju turtu, stiprinti nuomininkų apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas jauniems žmonėms įsigyti pirmąjį būstą.
Viena iš galimų priemonių, jos nuomone, galėtų būti specialios ES finansinės garantijos ir paskolų programos pirmąjį būstą perkantiems jauniems žmonėms. Be to, viešosioms investicijoms į įperkamą būstą, anot politikės, reikėtų taikyti palankesnes ES fiskalinių taisyklių nuostatas.
W. Tomaszewskis savo ruožtu siūlo svarstyti didelės apimties europinį finansavimo mechanizmą, panašų į po COVID-19 pandemijos sukurtą ekonomikos gaivinimo fondą.
Jo teigimu, pandemijos padariniams mažinti ES buvo numatyta daugiau nei 700 mlrd. eurų. Panašaus masto finansavimas, europarlamentaro vertinimu, galėtų būti svarstomas ir būsto krizei spręsti.
Protestai užsienyje rodo, kokia problema gali tapti ir Lietuvoje
Portugalijoje, Ispanijoje ir kitose Europos šalyse pastaraisiais metais žmonės protestavo dėl sparčiai brangstančių būstų bei nuomos. Gyventojai reikalavo aktyvesnio valdžios įsitraukimo ir veiksmų, kurie padėtų užtikrinti būsto prieinamumą.
W. Tomaszewskis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nuosavame būste gyvenančių žmonių dalis yra didesnė nei daugelyje kitų ES valstybių. Vis dėlto naujo būsto įsigijimo galimybės, jo teigimu, vis labiau priklauso nuo gyventojų pajamų.
Europarlamentaras teigia, kad būstas tampa pasiekiamas pirmiausia pasiturinčioms šeimoms ir didelius atlyginimus gaunantiems žmonėms, kuriems lengviau gauti banko kreditą. Daugumai Lietuvos gyventojų naujas būstas, jo vertinimu, tampa neprieinamas.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas, ekonomistas Evaldas Stankevičius sako, kad ilgalaikė būsto krizės grėsmė pirmiausia susijusi ne su pačiais protestais, o su visuomenės skirstymusi pagal galimybes įsigyti nekilnojamojo turto.
Ekonomistas taip pat įspėja, kad didesnis finansavimas nebūtinai pagerina būsto įperkamumą. Jei pasiūla neauga, tiesioginės subsidijos pirkėjams gali dar labiau kelti nekilnojamojo turto kainas.
E. Stankevičiaus vertinimu, tokios subsidijos turėtų būti labai tikslinės ir ribotos. Nors pinigų skyrimas pirkėjams yra politiškai patrauklus sprendimas, ekonomiškai jis esą rizikingas: dėl tos pačios būsto pasiūlos pradeda konkuruoti daugiau pirkėjų, o valstybės parama per išaugusią galutinę kainą gali atitekti vystytojams.
„Eurostat“ duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį būsto kainos ES, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutiniškai padidėjo 4,7 proc., o nuomos kainos – 3 proc. Lietuvoje būstas per tą patį laiką pabrango 14,3 proc., tai yra maždaug tris kartus daugiau nei ES vidurkis. Dar didesnis augimas užfiksuotas Portugalijoje – 16,5 proc., ir Bulgarijoje – 15,5 proc.
E. Stankevičius teigia, kad pastaruoju metu nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje vėl auga greičiau nei gyventojų atlyginimai. Dėl to jaunimui vis sunkiau sukaupti būtiną pradinį įnašą būstui įsigyti.
Rugsėjį Europos Komisija pateikė teisės akto pasiūlymą, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti valstybių ir savivaldybių galimybes riboti trumpalaikę būsto nuomą vietovėse, susiduriančiose su būsto trūkumu ir įperkamumo problemomis.
