Donaldo Trumpo santykiams su Ukraina pastaruoju metu smarkiai pablogėjus, Kyjivui gali tekti ruoštis scenarijui, kai kare su Rusija nebeliks gyvybiškai svarbios JAV pagalbos, skelbia „Politico“. Ekspertai pripažįsta, kad be Vašingtono Ukrainai gintis būtų gerokai sunkiau, tačiau pabrėžia: JAV neturi vieno sprendimo, kuris automatiškai priverstų šalį kapituliuoti.
„Politico“ cituojami aukšto rango Europos pareigūnai mano, kad Ukraina teoriškai galėtų priešintis Rusijai ir be amerikiečių paramos, bet toks kelias būtų itin sudėtingas.
Viena svarbiausių problemų – JAV perduodama žvalgybinė informacija, tapusi reikšminga Ukrainos karinių operacijų dalimi. Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje 2003–2006 metais generolas Johnas Herbstas teigė, kad praradusi Vašingtono paramą Ukraina būtų priversta remtis vien Europos žvalgybos pajėgumais, kurie amerikietiškiems neprilygsta.
Ne mažiau svarbi ir „SpaceX“ karinė ryšio sistema „Starshield“, priklausanti Elonui Muskui. Leidinio teigimu, ji turi lemiamą reikšmę Ukrainos gynybai nuo Rusijos raketų. Sistemos veikimo sutrikimas praėjusią savaitę sukėlė nerimą Ukrainos pareigūnams ir apsunkino gynybos veiksmus.
Europos užsienio santykių tarybos mokslo darbuotoja Jana Kobzova mano, kad visiška Ukrainos kapituliacija mažai tikėtina. Vis dėlto, jos vertinimu, be JAV paramos šalies kariniai veiksmai ir gynyba taptų daug sudėtingesni.
Leidinys taip pat priminė, kad pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas laikėsi itin kritiškos pozicijos Kyjivo atžvilgiu: ragino keisti Ukrainos valdžią ir pasirašė daug dėmesio sulaukusį susitarimą su Maskva dėl dyzelino tiekimo. Anot jo, tai turėtų sumažinti JAV energetikos išlaidas prieš lapkritį vyksiančius vidurio kadencijos rinkimus.
Nors Ukraina žada tęsti kovą, kai kurie saugumo pareigūnai abejoja ilgalaikėmis Kyjivo galimybėmis, jei Vašingtonas nuo jo dar labiau atsitrauktų.
Vienas anonimu likęs Rytų Europos pareigūnas leidiniui „NatSec Daily“ sakė, kad NATO ir Europa artimiausiu metu kariniu požiūriu negalėtų visiškai veikti be JAV. Europa gali ir privalo prisiimti daugiau atsakomybės už konvencinę gynybą, tačiau jos žvalgybos pajėgumai ir galimybės vykdyti tokias operacijas kaip orlaivių papildymas degalais ore tebėra labai riboti.
Jo teigimu, žvalgybos pagalbą teikia britai ir prancūzai, todėl padėtis nėra visiškai beviltiška. Vis dėlto amerikiečių paramos srautas, jo vertinimu, turi būti išlaikytas be trikdžių.
J. Herbstas pabrėžė, kad Europa turėtų išlaikyti šaltą protą, aktyviau veikti su užsienyje esančiu Rusijos turtu ir labiau įsitraukti į ginklų gamybą. Tačiau, jo manymu, šiam scenarijui įgyvendinti reikėtų įvykdyti daug svarbių sąlygų.
Buvęs Lietuvos parlamento narys ir NATO pareigūnas Giedrimas Jeglinskas Ukrainos perspektyvas vertino optimistiškiau. Jo teigimu, JAV žvalgyba yra labai svarbi Ukrainos puolamosioms ir gynybinėms operacijoms, o susilpnėjusi oro gynyba reikštų didesnius nuostolius. Tačiau tai, jo manymu, nesunaikintų ukrainiečių pasiryžimo gintis, o žvalgybos informacijos mainų nutraukimas nepaveiktų svarbiausių karo rezultatų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė skirtumą tarp neutralios Amerikos pozicijos ir konkrečios paramos Rusijai. Sekmadienį laidoje „Meet the Press“ jis sakė, kad be amerikiečių pagalbos kariauti prieš Maskvą būtų labai sunku, o Baltųjų rūmų ir Vladimiro Putino pajėgų susivienijimą pavadino galima „istorine tragedija“.
Ar D. Trumpas gali priversti Ukrainą kapituliuoti?
Vokietijos diplomatas Christofas Heusgenas pareiškė, kad senatorius Lindsey Grahamas būtų pasibaisėjęs tuo, kaip D. Trumpas elgiasi su jo prieš Rusiją nukreiptu įstatymo projektu. Buvęs Angelos Merkel patarėjas ir buvęs Miuncheno saugumo konferencijos vadovas taip pat pabrėžė, jog gerai pažįsta Ukrainą ir netiki, kad ši šalis pasiduos ar kapituliuos.
Ukrainiečių JAV politikos ekspertas, Odesos nacionalinio universiteto docentas Volodymyras Dubovikas mano, kad Rusijos bandymas pasitelkti amerikiečių spaudimą Ukrainai norimo rezultato neduos. Jis teigė, kad apie visavertę JAV ir Rusijos sąjungą kalbėti dar anksti, tačiau D. Trumpo planuose esama santykių su Maskva „perkrovimo“, strateginio bendradarbiavimo ir partnerystės gilinimo.
Vašingtone veikiančio „Kennano instituto“ direktorius Michaelas Kimmage’as taip pat sakė nemanantis, kad JAV turi mechanizmą, kuriuo galėtų tiesiog priversti Ukrainą kapituliuoti. Eksperto vertinimu, Vašingtono įtaka Kyjivui sumažėjo po to, kai D. Trumpas atsisakė tiesiogiai perduoti Ukrainai ginkluotę ir pasirinko jos pardavimą per NATO šalis.
Kremlius naujus pasiūlymus dėl Ukrainos sutiko santūriai
Po derybų Osle parengti pasiūlymai dėl taikaus Ukrainos konflikto sureguliavimo Maskvai pasirodė nepakankamai naudingi. Prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas po V. Putino susitikimo su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Steve’u Witkoffu sakė, kad pasiūlymuose naudingo turinio buvo nedaug, o pats Kremlius jais liko nevisiškai patenkintas.
J. Ušakovo teigimu, S. Witkoffas informavo V. Putiną apie Osle vykusių derybų esmę ir perdavė savo vertinimus. Taip pat buvo aptarti nauji Europos bei Kyjivo požiūrių aspektai, kuriuos amerikiečiai pastebėjo ir perdavė Rusijai.
Vėliau, kalbėdamas su Pavlu Zarubinu, J. Ušakovas paaiškino, kad amerikiečiai įžvelgė tam tikrų naujų Europos lyderių, Europos Komisijos, NATO ir kitų organizacijų atstovų elgesio niuansų. Vis dėlto šie pokyčiai, jo žodžiais, Rusijos visiškai netenkina.
J. Ušakovas pripažino, kad bent jau pradėta rimčiau svarstyti krizės sprendimo galimybes. TASS jo komentarą perteikė dar griežčiau – esą Rusijos šie niuansai visiškai netenkina.
Kokį kompromisą galėtų svarstyti V. Putinas?
Leidinio „Agentstvo“ šaltinis teigė, kad galimu kompromisu galėtų tapti Ukrainos kariuomenės pasitraukimas iš Donbaso ir šių teritorijų pavertimas demilitarizuota zona pagal Korėjos pavyzdį. Mainais Kyjivui būtų suteiktos saugumo garantijos, panašios į numatytas NATO sutarties 5-ajame straipsnyje, tačiau Ukraina netaptų Aljanso nare ir negautų pažado ateityje į jį įstoti.
Anot šaltinio, tokios garantijos reikštų įsipareigojimą apginti Kyjivą agresijos atveju. Jis mano, kad su tokiu sprendimu V. Putinas galėtų sutikti, nes jis iš esmės būtų naudingas Rusijai.
S. Witkoffui viešint Sankt Peterburge, plačiai nuskambėjo ir V. Zelenskio interviu televizijai „Fox News“. Ukrainos prezidentas jame pareiškė esantis pasirengęs įšaldyti fronto liniją, kad būtų užbaigtas ilgai trunkantis konfliktas.
