Vidaus reikalų ministerija (VRM) Vyriausybei pateikė Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti 65 metų amžiaus ribos valstybės tarnyboje, suteikti tarnautojams daugiau galimybių derinti skirtingas veiklas ir didinti merų atlyginimų koeficientus.
Trečiadienį VRM pranešė, kad pakeitimais siekiama didinti valstybės tarnybos patrauklumą, sudaryti sąlygas pritraukti ir išlaikyti kompetentingus darbuotojus bei lanksčiau valdyti valstybės institucijų žmogiškuosius išteklius.
Siūloma atsisakyti 65 metų ribos
Projekte numatyta panaikinti 65 metų valstybės tarnybos cenzą pareigas einantiems tarnautojams. Ministerijos teigimu, toks siūlymas parengtas atsižvelgiant į visuomenės ir pačios valstybės tarnybos senėjimo tendencijas. Taip esą būtų sudarytos sąlygos išsaugoti patyrusius, aukštos kvalifikacijos specialistus.
Taip pat norima išplėsti galimybes tarnautojams derinti kelias veiklas. Jie galėtų eiti kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje arba kitoje įstaigoje, dirbti pagal darbo sutartį ar dalį darbo laiko tarnautojo pareigose kitoje įstaigoje.
Dar vienas siūlymas – suteikti galimybę per penkerius metus nuo pasitraukimo iš valstybės tarnybos atkurti savo statusą ir į tarnybą grįžti be konkurso. Ši nuostata būtų aktuali ir asmenims, kurie po 2024 metais įvykusios valstybės tarnybos reformos išėjo iš karjeros valstybės tarnybos.
VRM nurodo, kad tai leistų išsaugoti ryšį su specialistais, patirties įgijusiais privačiame sektoriuje ar tarptautinėse institucijose, ir sudarytų sąlygas šią patirtį pritaikyti valstybės tarnyboje.
Be to, patyrusius statutinius pareigūnus, diplomatus, žvalgybos pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius siūloma leisti perkelti į valstybės tarnautojo pareigas. Šiuo metu toks perkėlimas galimas tik laikinai.
Numatyti pokyčiai merų atlyginimams ir išmokoms
Siekiant valstybės tarnybai konkuruoti darbo rinkoje, siūloma grąžinti priedą už tarnybos stažą iki 30 metų. Įstaigų vadovams taip pat būtų suteikta daugiau laisvės sprendžiant dėl darbuotojų darbo užmokesčio.
Projektu numatoma didinti merų pareiginės algos koeficientus. VRM teigia, kad dabartinis miestų vadovų darbo užmokestis darbo rinkoje nėra konkurencingas.
Merams būtų išsaugomos einamos pareigos ir darbo užmokestis, kai jie išvyksta į tarnybinę komandiruotę, teismą, gydymo įstaigą ar laidotuves, taip pat kai moko kitus viešojo sektoriaus darbuotojus.
Siūloma nustatyti ir dviejų mėnesių dydžio išeitinę išmoką įstaigų vadovams, kurie atsistatydina sulaukę senatvės pensijos amžiaus arba baigia kadenciją. Taip pat būtų grąžinta teisė pasiimti iki vienų metų nemokamų atostogų.
Įstaigų darbo apmokėjimo sistemose būtų galima numatyti papildomas skatinimo priemones, kurių vertė neviršytų vienos minimalios mėnesinės algos.
Specialistų konkursus rengtų pačios įstaigos
VRM taip pat siūlo atsisakyti centralizuotos specialistų atrankos Viešojo valdymo agentūroje (VVA). Konkursus į specialistų pareigas organizuotų pačios įstaigos, o VVA ir toliau centralizuotai atrinktų įstaigų vadovus.
Ministerijos vertinimu, toks modelis institucijoms leistų lanksčiau valdyti žmogiškuosius išteklius. Tuo metu VVA daugiau dėmesio galėtų skirti vadovų atrankai, organizacinės kultūros stiprinimo priemonėms, analitinei veiklai, valstybės įstaigų vadovų kadencijos susitarimų stebėsenai ir Valstybės tarnybos įstatymo priežiūrai.
Jeigu pataisos būtų priimtos, nauja įstatymo redakcija įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 dienos.
