Augalų auginimas šiltnamyje atrodo patikimas būdas apsaugoti pasėlius nuo oro sąlygų ir gauti gausų derlių. Tačiau šiltnamio sąlygos kelia unikalią problemą: kondensaciją ant konstrukcijos sienų ir lubų.
Šis efektas būdingas šiltnamiams, pagamintiems iš bet kokios medžiagos: polikarbonato, plėvelės ar stiklo. Vandens lašai, tekantys paviršiumi, atrodo nekenksmingi, tačiau iš tikrųjų jie kelia rimtą grėsmę augalams. Per didelė drėgmė sukuria idealią aplinką grybelinėms ligoms ir infekcijoms, kurios gali sunaikinti visą derlių. Kondensacijos priežasčių ir kovos su ja supratimas yra sėkmingo šiltnamių auginimo raktas.
Kondensatas šiltnamyje susidaro dėl kelių natūralių priežasčių. Augalai kvėpavimo metu išskiria vandens garus ir anglies dioksidą, kurie kaupiasi uždaroje erdvėje. Auštant temperatūra staigiai nukrenta – saulės spinduliai pradeda šildyti šiltnamio medžiagą, o oras viduje išlieka vėsus. Dėl šio temperatūros kontrasto drėgmė nusėda ant paviršių. Garavimas iš dirvožemio po laistymo ir transpiracija per augalų lapus yra papildomi drėgmės šaltiniai. Visi šie veiksniai veikia kartu, sukurdami nuolatinį drėgmės ciklą šiltnamyje.
Efektyviausias ir paprasčiausias šios problemos sprendimas – tinkamas vėdinimas. Šiltnamyje turi būti įrengtos ventiliacijos angos, užtikrinančios oro cirkuliaciją ir paviršiaus džiovinimą. Patyrę sodininkai rekomenduoja ventiliacijos angas išdėstyti ne tik galuose, bet ir ant šoninių sienų bei stogo. Optimalus atstumas tarp ventiliacijos angų yra apie du metrus, o apatines angas – bent metro atstumu nuo pamatų.
Vėdinti reikia ryte, kai pradeda kilti temperatūra, ir iškart po augalų laistymo, kad drėgmės perteklius greičiau pasišalintų.
Perkrautas sodinimas yra rimta klaida auginant šiltnamyje. Kai augalai sodinami per arti vienas kito, oras negali laisvai cirkuliuoti tarp augalų, todėl susidaro drėgmės sąstingis ir padidėja kondensatas. Jei daigai jau pasodinti nerekomenduojamais atstumais, būtina reguliariai šalinti perteklinius ūglius ir formuoti augalus. Apatinių lapų apkarpymas ir šoninių ūglių pašalinimas padeda atlaisvinti vietos ir pagerinti vėdinimą dirvos lygyje, kur paprastai yra didžiausia drėgmė.
Laistymo būdai tiesiogiai veikia kondensato kiekį šiltnamyje. Daugelis sodininkų daro klaidą laistydami augalus vakare arba naudodami šaltą vandenį. Tinkamiausias laistymo laikas yra rytas, kai dar visa diena priešakyje, kad išgaruotų drėgmės perteklius. Kol temperatūra per naktį nukrenta, dirvožemis ir oras jau spėjo išdžiūti, todėl auštant kondensatas sumažėjo. Laistymo vandens temperatūra turėtų būti artima dirvožemio temperatūrai arba šiek tiek aukštesnė – tai sumažina temperatūrų skirtumą ir sulėtina garavimą. Lašelinė laistymo sistema yra idealus sprendimas, nes ji tiekia išmatuotus vandens kiekius tiesiai į augalų šaknis, išvengdama taškymosi ir per didelio drėkinimo.
Yra papildomų medžiagų ir metodų, kurie padeda kontroliuoti drėgmės lygį. Juoda plėvelė, patiesta ant dirvožemio tarp eilių, saulėje neįkaista taip stipriai kaip atvira žemė, todėl neperkaista ir greitai neišgaruoja. Ištieskite lengvą dengiančiąją medžiagą tiesiai ant augalų, kad sukurtumėte papildomą barjerą – kondensatas nusėda ant audinio, o ne ant augalų lapų ir vaisių. Mulčiuojant lysves durpėmis, šiaudais ar nupjauta žole, sukuriamas apsauginis sluoksnis, kuris sulaiko drėgmę dirvožemyje, bet neleidžia jai greitai išgaruoti į šiltnamio orą.
Kiekvienas iš aprašytų metodų veiksmingai veikia tiek savarankiškai, tiek derinant su kitais būdais. Kuo atidesnis sodininkas yra kondensato problemai, tuo sveikesni bus jo augalai ir tuo aukštesnė bus derliaus kokybė. Reguliarus vėdinimas kartu su tinkamu laistymu ir kruopščiu augalų išdėstymu sukuria optimalų mikroklimatą. Mulčio ir dengiamųjų medžiagų naudojimas dar labiau stabilizuoja drėgmę. Kova su kondensatu reikalauja nuolatinio dėmesio, tačiau rezultatas – sveiki augalai ir gausus derlius – visiškai pateisina pastangas.