Lenkijoje buvo iškelta versija, kad Pasvalio rajone vakar sprogęs dronas į orą galėjo būti paleistas iš Lietuvos. Teigta, jog Lenkijos kariuomenė jo savo radaruose neužfiksavo. Vis dėlto po vyriausybinio posėdžio kariuomenė ir premjeras šią informaciją paneigė: Lietuvos kariai droną pastebėjo dar Lenkijos teritorijoje ir sekė jo skrydį į Lietuvą.
Įvykio vietoje matyti, kad ukrainiečių kovinis dronas atsitrenkė į medžius – aplaužytos jų viršūnės, žemėje liko sprogimo išmušta duobė, o aplink pabiro ir apdegusios šakos. Įmonės „Naradava“ sodų teritorijoje pareigūnai dar kitą dieną ieškojo galėjusių likti nuolaužų.
Kariuomenės duomenimis, objektas radare pasirodė 5 val. 47 min., dar Lenkijoje. Gynybos štabo viršininkas Giedrius Premeneckas teigė, kad maždaug 30–40 km nuo sienos judėjusi žyma buvo pastebėta Lietuvos kryptimi. Pasikonsultavus su Lenkijos kolegomis, kurie savo sistemose objekto nefiksavo, 6 val. 2 min. jis kirto Lietuvos ir Lenkijos sieną ir buvo toliau sekamas.
Radaro žyma dar nereiškė aiškiai atpažinto drono
Lenkijos žiniasklaida, remdamasi šalies gynybos ministerijos šaltiniais, rašė, kad Lenkijos teritorijoje dronas nebuvo aptiktas. Dėl to buvo svarstoma, jog jis galėjo būti paleistas Lietuvoje.
G. Premeneckas aiškino, kad radaras nerodo objekto taip, kaip televizorius rodo vaizdą. Operatorius mato įvairių taškų visumą, o tik patirtis ir papildomos techninės priemonės leidžia per tam tikrą laiką nustatyti, ar tai galimas taikinys, panašus į droną.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu tvirtino, kad dronas į Lietuvą pateko per Šengeno erdvę iš Lenkijos pusės.
Tai, kad skrydis prasidėjo draugiškos valstybės teritorijoje, kariams apsunkino sprendimą dėl objekto sunaikinimo. Radare matant žymą pirmiausia reikėjo išsiaiškinti, ar tai tikrai kovinis dronas, o ne, pavyzdžiui, mažosios aviacijos orlaivis, skrendantis be skrydžio plano ir nepalaikantis ryšio su dispečeriais. Pasak G. Premenecko, nepakankamai atpažinus taikinį ir priėmus skubotą sprendimą, galimos labai skaudžios pasekmės.
Apie galimą droną tarnyboms pirmieji pranešė gyventojai. M. Sinkevičius sakė, kad 6 val. 15 min. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi Kalvarijos žmonės, pranešę apie garsą, panašų į skrendančio drono. Vėliau iš Marijampolės taip pat buvo gauta pranešimų apie dronui būdingą garsą.
Naikintuvai pakilo tik po gyventojų pranešimų
Būtent šie skambučiai kariams padėjo suprasti, kad radare sekamas objektas iš tiesų yra dronas. Pasikonsultavus su NATO sąjungininkais, 6 val. 40 min. buvo nuspręsta kelti naikintuvus.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad nuo sekmadienio palaiko ryšį su Lenkijos gynybos ministru. Anot jo, sutarta saugiu tinklu perduoti Lenkijos kolegoms reikiamą informaciją, taip pat į šį klausimą įtraukti žvalgybos pareigūnai ir kariuomenė.
Dronas perskrido beveik visą Lietuvą ir į medžius atsitrenkė tik pradėjęs leistis. Po sprogimo nuolauža pataikė į važiuojantį automobilį. Žmonės nenukentėjo tik atsitiktinai – nuolauža nepataikė į automobilio stiklą.
Vos už kelių šimtų metrų nuo sprogimo vietos gyvenanti Juodžionių gyventoja Juratė pasakojo, kad nuo sprogimo sudrebėjo namo langai, o garsas buvo labai stiprus. Moteris teigė, jog išsigandusi šeimą sukvietė į rūsį.
Ji svarstė, kad vos maždaug pusės kilometro atstumu įvykęs sprogimas galėjo turėti dar skaudesnių padarinių, jei dronas būtų nukritęs į kiemą ar ant namo. Moteris sakė, kad tai, kas vyksta Lietuvoje, kelia baimę, tačiau Ukrainoje padėtis dar baisesnė.
Lietuvai ir toliau reikės sėkmės bei apsaugos nuo tokių grėsmių. Anksčiau ministras buvo sakęs, kad visavertę gynybos nuo dronų sistemą šalis turėtų turėti tik 2030 metais.
R. Kaunas tikisi, kad tiek laukti nereikės. Jis teigė, jog ministerija šiuo klausimu dirba sutelktai, o 2027 metų pabaigoje Lietuva galėtų turėti bent dalinę vientisą sistemą. Tačiau jos sukūrimo sparta priklausys ir nuo verslo gebėjimo greitai suprogramuoti bei tarpusavyje sujungti reikalingus sprendimus.
Dėl sprogusio drono Lietuvos atsiprašė Ukrainos atstovai. Jie nurodė, kad aparatas buvo skirtas taikiniui Rusijoje, tačiau nuo kurso nukrypo dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių poveikio.
